Ventiliacijos valymas dezinfekcija

Daugiabučių Namų Natūralios Traukos Vėdinimo Kanalų Valymas / Dezinfekavimas

Naturalios traukos vėdinimo kanalų valymo ir dezinfekavimo eiga:

Nuo ventiliacijos kanalų (šachtų) vidinių paviršių šalinamas susikaupusių teršalų kiekis. Valymas atliekamas sausu būdu nuo dulkių ir kt. susikaupusių nešvarumų. Valymą sudaro ventiliacijos kanalų vidinio paviršiaus gramdymas lankstaus veleno pagalba su įvairaus agresyvumo ir diametro besisukančiais šepečiais. Prie besisukančio šepečio pritvirtinama video kamera.Kameros pagalba mes matome ortakio valymo eigą ir įsitikiname, kad išvalome visus išsišakojančius kanalus. Darbai vykdomi nuo stogo per ventiliacijos kanalų kaminėlius. Naudojami atitinkamai pagal šachtos diametrą: apvalūs šepečiai diametru nuo 100 iki 315 mm. 

Dulkėms iš ventiliacijos kanalų ištraukti naudojama ištraukimo įranga: dulkės ir šiukšlės nešamos oro srovės patenka į ištraukimo įrangos filtrus. Jeigu šachtoje yra įstrigusios stambios ir sunkios atliekos, tokiu atveju šių daiktų pašalinimas sprendžiamas individualiai.

Visiškai užtikrinti vėdinimo kanalų vidinio paviršiaus švarą, atliekama vėdinimo kanalų baigiamoji dezinfekcija, kuriai naudojamas žmonių sveikatai nekenksmingas, autorizuotas dezinfekantas biocidas HYGISEPT F210. Ventiliacijos šachtų sienelės apdorojamos nuo kenksmingų žmogaus sveikatai mikroorganizmų.

Pastaba:

Esant būtinybei yra valomos ventiliacijos atšakos iš butų (tik paskirtą ventiliacijos valymui dieną) ir tik besikreipiantiems gyventojams, pasirūpinusiems prieiga prie jų (nuėmusiems vent. groteles, atjungusiems gartraukius, ventiliatorius).

Visi technologiniame procese naudojami preparatai atitinka ES direktyvų 91/155/EB ir 2001/58/EB reikalavimus ir taikomi kartu su 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos (EB) Nr. 19007/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reikalavimais.

Rangovas, atlikęs darbus, pateikia sekančią dokumentaciją:

  • Naudojamų medžiagų Saugos Duomenų Lapus, atitinkančius ES reglamento 19007/2006/EB-REACH 31 str. II priedo reikalavimus;
  • Galiojantį biocido autorizacijos liudijimą;
  • VSVP Licencijos kopiją;
  • Licencijuotų juridinių asmenų, atliekančių dezinfekciją, atliktų darbų ataskaitą-deklaraciją (Lietuvos higienos normos );
  • Ataskaita-deklaracija pateikiama  VSC Užkrečiamų Ligų ir AIDS Centro EpidemiologinėsPriežiūros Skyriui ir užsakovui;
  • Atliktų darbų aktai;
  • Atliktų darbų sąmata;
  • Užpildomas Statybų žurnalas.

 Susisiekti tel nr. 867240204

 

 

 
 
 
Daugiabučio namo ventiliacijos valymas
 VALOME VENTILIACIJAS?

ventiliacijų valyme naudoja pažangias technologijas ir patirtį, leidžiančias vykdyti darbus nesukeliant nepatogumų žmonėms, esantiems pastate.

Mechaninis ventiliacijų valymo būdas, kurį mes naudojame, yra efektyviausias ir nebrangus. Purvo ir dulkių dalelės pašalinamos nuo ortakių paviršiaus naudojant šepečius, gremžtukus ir valomąsias mašinas. Toks ventiliacinių kanalų valymo metodas efektyvus ir saugus. Jis leidžia valyti ortakius jų neišmontuojant, neužteršiant patalpų.

Ventiliacijos valymo rezultatas – švari ir saugiai funkcionuojanti ventiliacijos sistema, o taip pat:

    • gera oro kokybė;
 
    • sumažėjęs gaisro pavojus;
 
    • sumažėjusi ligų tikimybė;
 
    • atitikimas sanitarinėms-higienos normoms.

Ventiliacijų valymas turėtų vykti reguliariai, bent jau kartą per metus. Nešvari ventiliacija labai pavojinga. Tai visokio užkrato šaltinis, keliantis tiesioginį pavojų sveikatai. Neišvalyta ventiliacija gali būti itin didelė nuostolių priežastis restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms. Juk joje kaupiasi riebalai. O tai ne kas kita, kaip degus kuras. Riebalai dega ne blogiau nei benzinas, užtenka mažos kibirkšties deguonies pertekliaus, kuris atsiranda ortakio viduje dėl netinkamos įrangos. Todėl ventiliacijų valymas būtinas dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

VENTILIACIJOS

Ventiliacija (iš lotyniško ventilatio – vėdinimas) – panadoto oro iš patalpų pašalinimo ir jo pakeitimo lauko oru procesas.Esant reikalui vykdomas: oro kondicionavimas, filtracija, šildymas ar šaldymas, drėkinimas ar sausinimas, jonizacija ir t.t. Ventiliacija užtikrina sanitarines-higienines sąlygas (temperatūrą, santykinį drėgnumą, oro judėjimo greitį ir jo švarą) patalpoje, teigiamą poeikį sveikatai ir žmogaus savijautai, sanitarinių normų reikalavimus ir t.t. Taip pat šiuo terminu technikoje įvardinmas įrangos ir įrengimų sistemos, naudojamos šiam tikslui pasiekti.

Istorija

Atskiri uždarų patalpų organizuotos ventiliacijos būdai buvo naudojami dar senovėje. Iki XIX amžiaus pradžios patalpų ventiliacija apsiribojo natūraliu vėdinimu. Natūralaus oro judėjimo kanalais ir vamzdžiais teoriją sukūrė M.V. Lomonosovas.1795 metais V.Ch. Fribe pirmą kartą išdėstė pagrindines sąlygas, nulemiančias oro kaitos apšildomose patalpose intensyvumą per išorinių pertvarų nesandarumą, durų ir langų ertmes, tokiu būdu padarydamas pradžią mokslui apie neutralią zoną.

XIX a. pradžioje ima vystytis ventiliacija, paremta šiluminiu ateinančio ir iš patalpų pašalinamo oro skatinimu. Tačiau mokslininkai atkreipė dėmesį į tokio skatinimo netobulumą ir su juo susijusį didelį šilumos išeikvojimą. Akademikas E.Ch.Lendas nurodė, kad visiška ventiliacija gali būti įgyendinama tik mechaniniu būdu.

Atsiradus išcentriniams ventiliatoriams patalpų ventiliacijos technologija greitai tobulėja. Tokie ventiliatoriai buvo naudojami patalpų, laivų triumų ventiliacijai, džiovinimo, garinimo greitinimui ir t.t. Platus ventiliacijos, su mechaniniu oro judėjimo skatinimu, naudojimas prasidėjo XIX a. pabaigoje.

Vienas iš ventiliacijos vystymosi etapų – tai elektrinių variklių, su keičiamu apsisukimų dažniu, atsiradimas. Pirmas tokių ventiliatorių su elektriniu varikliu paminėjimas datuojamas 1872-1874 metais, kuomet kompanija “Kanalflekt” pritaikė tokį variklį kanaliniame ventiliatoriuje.

Kenksmingos dalelės patalpose

Pagrindinė ventiliacijos paskirtis – kova su kenksmingomis dalelėmis patalpose. Jomis gali būti:

    • perteklinė šiluma;
 
    • perteklinė drėgmė;
 
    • įvairios kenksmingų medžiagų dujos ir garai;
 
    • dulkės.

Ventiliacinių sistemų tipai

Ventiliacinė sistema – visuma įrenginių, skirta oro apdorojimui, transportavimui, perdavimui ir pašalinimui. Ventiliacijos sistemos klasifikuojamos pagal tokius požymius:

    • Pagal oro spaudimo ir perdavimo sukūrimo būdą: su natūraliu ir dirbtiniu (mechaniniu) skatinimu.
 
    • Pagal paskirtį: tiekimo ir šalinimo
 
    • Pagal oro apykaitos organizavimo būdą: bendros, vietinės, avarinės, priešdūminės.
 
    • Pagal konstrukciją: kanalinės ir be kanalų.

Sistemų tipai pagal oro judėjimo skatinimo būdą

Natūrali ventiliacija

Esant natūraliai ventiliacijai oro apykaita vyksta dėl spaudimo skirtumo iš pastato išorės ir vidaus.

Neorganizuota natūrali ventiliacijos sistema suprantama kaip oro apykaita patalpose, vykstanti dėl skirtingo spaudimo vidinio ir išorinio oro ir vėjo veikimo per nesandarias išorines konstrukcijas bei atidarant orlaides ir duris.

Organizuota natūrali ventiliacija tai oro apykaita, vykstanti dėl skirtingo vidinio ir išorinio oro, bet per specialiai įrengtas tiekimo ir ištraukimo angas, kurių atidarymo lygis reguliuojamas. Siekiant sukurti žemesnį spaudimą ventiliacijos kanale gali būti naudojamas deflektorius.

Mechaninė ventiliacija

Esant mechaninei ventiliacijai oro apykaita vyksta dėl skirtingo spaudimo, kurį sukuria ventiliatorius arba ežektorius. Šis ventiliacijos būdas efektyvesnis, nes oras gali būti išvalytas nuo dulkių ir sureguliuojamas iki tinkamos temperatūros ir drėgnumo. Mechaninėse ventiliacijos sistemose taip pat naudojami tokie įrengimai kaip ventiliatoriai, elektriniai varikliai, oro šildytojai, triukšmo slopintojai, dulkių surinkėjai, automatika ir kt., leidžiantys perduoti orą didelėse erdvėse. Tokios sistemos gali perduoti ir pašalinti orą iš reikiamo kiekio patalpų lokalių zonų, nepriklausomai nuo besikeičiančių supančios aplinkos sąlygų. Esant reikalui oras apdorojamas įvairiais būdais (valomas, šildomas, drėkinamas ir t.t.), kas praktiškai neįmanoma natūralios ventiliacijos sistemose. Elektros energijos sąnaudos jų darbui gali būti gana didelės.

Sistemų tipai pagal paskirtį

Tiekimo ventiliacija

Ventiliacijos tiekimo sistema vadinama sistema, paduodanti į patalpas tam tikrą kiekį oro, kuris žiemos periodu gali būti sušildomas, o vasaros atšaldomas.

Ištraukimo ventiliacija

Ištraukimo ventiliacija tarnauja panaudoto oro šalinimu iš patalpų.

Sistemų tipai pagal oro apykaitos organizavimo būdą

Bendros apykaitos ventiliacija

Bendros apykaitos ventiliacijos sistema skirta vienodų oro aplinkos sąlygų ir parametrų (temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo) sukūrimui visose patalpose, pirmiausia jos darbo zonoje (1,5-2,0 m nuo grindų), kai kenksmingos dalelytės pasklinda visoje patalpoje ir nėra galimybės (ar būtinybės) jas surinkti atsiradimo vietoje.

Vietinė ventiliacija

Vietine ventiliacija vadinama tokia, kuri orą paduoda į tam tikras vietas (vietinė tiekimo ventiliacija) ir nešvarų orą pašalina tik iš kenksmingų dalelių atsiradimo vietų (vietinė ištraukimo ventiliacija). Vietinė tiekimo ventiliacija gali užtikrinti švaraus oro (papildomai išvalyto ir sušildyto) pritekėjimą į tam tikras vietas. Ir atvirkčiai, vietinė ištraukiamoji ventiliacija pašalina orą iš tam tikrų vietų, kuriose didžiausia kenksmingų dalelių koncentracija ore. Tokios vietinės ištraukiamosios ventiliacijos pavyzdys gali būti gartraukis virtuvėje, kuris įrengiamas po dujine ar elektrine virykle. Buityje dažniausiai naudojamos tokios sistemos.

Avarinė ventiliacija

Avarinė ventiliacijos sistema įrengiama patalpose, kuriose galimas netikėtas ypač pavojingų kenksmingų dalelių didelio kiekio išmetimas, siekiant kuo greičiau jas pašalinti.

Priešdūminė ventiliacija

Priešdūminė ventiliacinė sistema įrengiama gamybiniuose pastatuose, kur naudojamos padidinto gaisro pavojaus technologijos, ir yra skirta žmonių evakuacijos užtikrinimui. Ši sistema paduoda reikiamą kiekį oro, užkertantį kelią dūmų patekimui į patalpas. Sistema dirba pradinėje gaisro stadijoje.

Ventiliacinė įranga

Ventiliacijos sistemos jungia skirtingos įrangos grupes: pirmiausia tai ventiliatoriai, ventiliaciniai agregatai ar ventiliacinė įranga. Kaip papildomi įrengimai – triukšmo slopintojai, oro filtrai, elektriniai ir vandeniniai oro šildytojai, reguliuojantys ir oro paskirstymo įrenginius ir kt.

Ventiliatoriai

Ventiliatorius yra mechaninis įrenginys, skirtas oro paskirstymui per ventiliacijos sistemų oro kanalus. Pagal konstrukciją ir veikimo principus ventiliatoriai skirstomi į kanalinius (apvalūs ir stačiakampio formos), stogo, ašiniai, išcentriniai (radialiniai), diametraliniai ir kt.

Ašiniai ventiliatoriai

Ašinis ventiliatorius yra cilindriniame korpuse esantis ratas iš konsolinių pertvarų. Darbinis ratas tvirtinamas tiesiogiai ant elektros variklio ašies.

Sukantis ratui pertvaros sugauna orą ir jį perkelia ašies kryptimi. Ašinių ventiliatorių didesnis naudingo veikimo koeficientas nei radialinių ir diametralinių. Tokie ventiliatoriai, kaip taisyklė, naudojami reikšmingos oro apimties padavimui.

BUTŲ IR KOTEDŽŲ VENTILIACIJŲ VALYMAS

Jeigu grįžę iš lauko jūsų pirmiausia skubate atidaryti langą, reiškia, kad jūsų namų ventiliacinė sistema veikia nepakankamai gerai. Dažniausiai to priežastis yra natūralios ventiliacijos sistemos naudojimas (oras joje juda natūraliu būdu, nenaudojant ventiliatorių). Tokia sistema įrengiama visų tipų namuose ir kotedžuose statybų metu ir susideda iš ventiliacinio kanalo, per kurį iš patalpų pašalinamas užterštas oras, o švarus oras patenka per nesandarumus languose.

Natūralios ventiliacijos sistemos turi vieną reikšmingą trūkumą – jų veiksmingumas priklauso nuo atsitiktinių faktorių: vėjo greičio ir krypties, oro temperatūros ir kt. Žiemą, esant dideliam temperatūrų skirtumui, natūrali ventiliacija veikia gana gerai, bet vasarą jos efektyvumas nukrenta beveik iki nulio. Jeigu langai padaryti iš stiklo paketų, natūrali ventiliacija tiesiog nustoja veikti. Iš čia diskomforto jausmas, tvakumas ir didelis drėgnumas. Siekiant išspręsti šią problemą kartais įrengiami ištraukiamieji ventiliatoriai virtuvėje ir sanitariniuose mazguose, užmirštant, kad diskomforto priežastis – didelis plastikinių langų hermetiškumas, kai šiežias oras nepatenka į patalpas. Dėl to ištraukiamoji ventiliacija neduos reikšmingo efekto ir padėti gali tik tiekimo ventiliacija.

Gera ventiliacija – sveikatos garantas

Mažai kas žino, kuo mes kvėpuojame ir kodėl reikia valyti ventiliacijos sistemas. O juk žmogus kasdien suvartoja 20-30 kg oro. Gerai žinoma, kad oras, kuriuo mes kvėpuojame, daro stiprią įtaką mūsų sveikatai, savijautai ir darbingumui. Mes labai atidžiai renkamės maisto produktus, ir iki šiol neįvertiname oro aplinkos, kurioje praleidžiame tiek daug laiko.

Daugelis ventiliacinę sistemą suvokia kaip savaime suprantamą ir nežino, kad ventiliacinius kanalus būtina valyti. O juk oras patalpose jau yra užterštas priemaišomis, esančiomis lauko ore. Todėl dujos, kurias mes įkvepiame yra mišinys lauko oro ir priemaišų, išskiriamų statybinių medžiagų, mašinų, žmonių, gyvūnų ir kitų nešvaros šaltinių, esančių patalpose. Šiuolaikiniai namai paprastai išsiskiria didele izoliacija, todėl pastato viduje greitai kaupiasi teršalai, jeigu jų pašalinimui nenaudojamos specialios sistemos.

Deja, ventiliacijos vamzdžiai užsikemša pakankamai greitai. Ant sienelių nusėda riebalai, kaupiasi voratinkliai ir dulkės. Susikaupusios kenksmingos atliekos sukuria palankią terpę pavojingų žmogui erkių, grybelių ir kitų mikroorganizmų augimui. Laikui bėgant mikroorganizmai atsiskiria nuo ortakių paviršiaus ir su oro srove patenka į patalpas, sukeldami tokias ligas kaip gripas, alergija, o taip pat įvairių tipų pneumonijas. Neabejotinai, ne nekokybiškas oras yra pagrindinė priežastis tokių ligų, tačiau jis skatina jų atsiradimą ir vystymąsi.

Oro šviežumas ir švarumas butuose priklauso nuo ventiliacinių sistemų būklės, jas reikia periodiškai valyti. Normaliai veikianti ventiliacinė sistema aprūpina būtina oro apykaita patalpose, pašalina padidintą drėgmę vonioje, nemalonius kvapus tualete, o taip pat garus ir maisto kvapus virtuvėje.

Be viso kito, ortakiuose susikaupusios dulkės sukelia baisų pavojų gaisro atveju. Jos akimirksniu užsiliepsnoja, ir dėl oro srovės, ugnis kaip mat paplinta po visą pastatą.

Pagrindinė ventiliacijų valymo užduotis – pašalinti matomus nešvarumus, tokius kaip dulkės, šiukšlės ir drėgmė iš ventiliacijos sistemų tam, kad oras, eidamas ventiliacijos sistema, nesiliestų su užterštais paviršiais. Mikroorganizmai, erkės, bakterijos ir grybeliai gali tapti įvairių ligų priežastimi žmonėms, esantiems patalpose.

 
Daugiabučių namų vėdinimo kanalų valymas ir dezinfekcija
 

Atliekame daugiabučių gyvenamųjų namų bendrųjų vėdinimo kanalų (šachtų) valymo darbus. Dėl švarių ir dezinfekuotų vėdinimo kanalų:

Dingsta blogas patalpų kvapas. Į patalpas patenka gaivus, švarus oras – atsiranda oro cirkuliacija kanaluose, padidėja oro kaita kambariuose. Pirmame aukšte turi būti užtikrinta trauka kanale 162,0 m3/h. Taigi, butuose bus savaime palaikoma optimali temperatūra.
Nebepatenka nemalonūs kvapai iš kaimyninių butų: maisto ruošos, kaupiamų daiktų ar vykdomos veiklos.
Susidaro nepalankios sąlygos pelėsio augimui. Neprižiūrimuose namuose ypač žiemą pastebimas perteklinis drėgmės kaupimasis.  Išvalytomis šachtomis drėgmė pasišalina kartu su judančia šilto oro srove. Per drėgnas patalpų oras skatina pelėsių, grybelių ir kitokių mikroorganizmų dauginimąsi. Tie mikroorganizmai patys išskiria kenksmingas medžiagas, žuvę sklando kaip dulkės, kuriomis kvėpuojame. Pelėsis gadina ir vidines namo konstrukcijas.
Sumažėja alergenų kiekis patalpų ore. Gyvenamose patalpose oras būna užterštas mažais kiekiais įvairiausių junginių – teršalų, kurie veikia žmogaus sveikatą:
      – dulkių erkutės, jų išmatos;
      – karbamidas, formaldehidas (kai kurių tipų plokštės, kiliminė danga, baldai, tekstilė);
      – namų ūkio chemikalai (įvairios valymo priemonės, dažai ir tirpikliai, aerozoliniai preparatai ir t. t.); 
      – žmonės ir naminiai gyvūnai skleidžia įvairius kvapus (tokius kaip tabako, aštrių kvepalų ar kt.),   
      – virusai, bakterijos, pleiskanos.
Buto oro užterštumas yra viena iš alerginių susirgimų gausėjimo priežasčių.
Sumažinama gaisro rizika.
Sustabdoma parazitų migracija iš užkrėstų butų, šiukšlių šalinimo patalpų.

Šias problemas galima išspręsti kartą per metus atliekant privalomą profilaktinį sistemų valymą ir dezinfekciją, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. D1-888 patvirtintų Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų priedo STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų)
Namo bendrosios vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos funkcionalumo palaikymas, vėdinimo kanalų periodinis (1 kartą į metus) valymas ir/ar biocheminis ar cheminis apdorojimas, smulkių defektų šalinimas.

isdestymas

Daugiabučių namų vėdinimo kanalų valymo eiga:

1. Nuo ventiliacijos kanalų (šachtų) vidinių paviršių šalinamas susikaupusių teršalų kiekis. Valymas atliekamas sausu būdu nuo dulkių ir kt. susikaupusių nešvarumų. Valymą sudaro ventiliacijos kanalų vidinio paviršiaus gramdymas lankstaus veleno pagalba su įvairaus agresyvumo ir diametro šepečiais. Naudojami atitinkamai pagal šachtos diametrą: apvalūs šepečiai Ø100, Ø150, Ø200 ir Ø250 arba kvadratiniai šepečiai 100×100,150×150, 200×200 ir 250×250.

2. Jeigu šachtoje yra įstrigusios stambios ir sunkios atliekos, pavyzdžiui buteliai ar plytos, tokiu atveju šių daiktų pašalinimas sprendžiamas kiekvienu atveju individualiai. Gali būti, kad vienintelis būdas tokias atliekas pašalinti yra tik pro bute esančią vėdinimo angą.

3. Visiškai užtikrinti vėdinimo kanalų vidinio paviršiaus švarą, atliekama vėdinimo kanalų baigiamoji dezinfekcija, kuriai naudojamas žmonių sveikatai nekenksmingas, patentuotas dezinfekantas biocidas. Ventiliacijos šachtų sienelės apdorojamos nuo kenksmingų žmogaus sveikatai mikroorganizmų (pelėsio, virusų, bakterijų, alergenų), jeigu reikia ir nuo parazitų (žmonių kirmėlinių ligų įvairių sukėlėjų – askaridžių, spalinių, mažojo kaspinuočio kiaušinėlių).

4. Esamos vėdinimo kanalų būklės (prieš valymą) apžiūrai ir valymo kokybei užtikrinti (po valymo) bei probleminių vietų nustatymui papildomai gali būti pateikiama vėdinimo kanalų video ataskaita, kurias perduodame įrašytas laikmenoje.