DĖL DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

AR_2019-01-01
Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 3-96, i. k. 112203NISAK000001-2

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

į s a k y m a s

 

DĖL DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2012 m. sausio 2 d. Nr. 1-2

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 5 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701; 2008, Nr. 46-1731; 2009, Nr. 112-4775) 111.3 punktu:

  1. T v i r t i n u Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisykles (pridedama).
  2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d.

 

 

 

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas

 

patvirtinta

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2

 

DUJŲ SISTEMŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLĖS

 

  1. bendrosios nuostatos

 

  1. Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato techninius ir organizacinius reikalavimus projektuojant ir įrengiant ar pertvarkant (rekonstruojant) dujų sistemas pastatuose, kuriuose didžiausiasisdarbinis dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Gyvenamosios, negyvenamosios Cg, Dgir Egkategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) paskirties pastatuose arba jų dalyse (Taisyklių 1 priedo 10, 13 ir 14 punktai) dujų sistemos gali būti projektuojamos ir įrengiamos, kai degiųjų dujų (toliau – dujų) didžiausiasis darbinis slėgis ne didesnis kaip 0,1 bar, o suskystintų naftos dujų slėgis dujų balionuose – ne didesnis kaip 16 bar.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Gyvenamosios, negyvenamosios Cg, Dgir Egkategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) paskirties pastatuose arba jų dalyse didesnio kaip 0,1 bar, bet ne didesnio kaip 5 bar slėgio dujų sistemas leidžiama projektuoti ir įrengti priblokuotų vieno aukšto priestatų, pastato stogo, pastato pastogių, atskirai tam tikslui pastatytų statinių patalpose, kurios gali būti tik I atsparumo ugniai laipsnio.
  2. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, jei to reikalauja gamybos technologija, leidžiama projektuoti ir įrengti ne didesnio kaip 16 bar dujų sistemas.
  3. Projektuojant, įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių didžiausiasis darbinis dujųslėgis yra didesnis kaip 1 bar, bet neviršija 5 bar, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos standarto LST EN 1775 reikalavimus. Projektuojant, įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių didžiausiasis darbinis dujųslėgis yra didesnis kaip 5 bar, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos standarto LST EN 15001-1 reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. 51. Taisyklių nustatyti reikalavimai taikomi projektuojant ir įrengiant dujinius šildymo katilus, iš kurių bent vieno galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas yra ne didesnis kaip 1,5 MW.

Papildyta punktu:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Kiekviena prekė, įvežta iš Europos Bendrijos valstybės narės arba iš Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį pasirašiusios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, gali būti be apribojimų tiekiama į Lietuvos Respublikos rinką, jeigu ji buvo pagaminta Europos Sąjungos valstybėje narėje ar ELPA valstybėje teisėtais būdais arba teisėtai importuota į valstybę narę iš trečiųjų šalių ir ją leidžiama tiekti į rinką toje valstybėje. Laisvo prekių judėjimo apribojimai pateisinami, jeigu neužtikrinamas lygiavertis įvairių susijusių teisėtų interesų apsaugos lygis.
  2. Dujų sistemos ir jų dalys pastatuose turi būti tokios kokybės, taip įrengtos ir su tokia įranga, kad naudojant pagal paskirtį patikimai ir saugiai veiktų. Gaminiai, kurie patenka į Europos Bendrijos direktyvų taikymo sritį, turi būti paženklinti atitinkamu „CE“ ženklu. Jei sistemos dalys nepaženklintos arba nenurodytas jų tinkamumas, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, jog laikomasi dujų sistemos saugos techninių, teisės aktų reikalavimų ir jos yra tinkamos naudoti kaip dujiniai įrenginiai.
  3. Planuojant įrengti ar pertvarkyti (rekonstruoti) pastatų dujų sistemas rengiami Taisyklių 12 priede nustatytus reikalavimus atitinkantys projektai (toliau – dujų sistemos projektas; projektas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Projektuojant, įrengiant, pertvarkant (rekonstruojant)pastatų dujų sistemas turi būti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. Pastatų dujų sistemų projektai rengiami užsakovui ar jo įgaliotam asmeniui gavus skirstymo sistemos operatoriaus prisijungimo sąlygas ir turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas. Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos (rekonstruojamos) laikantis Taisyklių 13 priede nustatytų reikalavimų, pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje. Skirstymo sistemos operatorius, išdavęs prisijungimo sąlygas, tikrina projekto sprendinių atitiktį prisijungimo sąlygose nurodytiems reikalavimams. Įrengiant, pertvarkant (rekonstruojant) pastatų dujų sistemas turi būti pildomas Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninis pasas (Taisyklių 10 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Pastatų dujų sistemų projektavimo, įrengimo ir pertvarkymo (rekonstravimo)darbus gali atlikti Taisyklių 12 ir 13 prieduose nurodyti asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. 101. Taisyklių 10 punkte nurodytų asmenų pasirengimas ir žinios turi atitikti dujų sistemos, su kuria susijusius darbus jie atlieka, parametrus. Šie parametrai apima (neapsiribojant tik šiais parametrais):

101.1. dujų šeimą;

101.2. projektinį ar didžiausiąjį darbinį dujų slėgį dujų sistemoje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

101.3. medžiagas, naudojamas dujų sistemų įrengimui;

101.4. dujotiekių ir jų dalių (komponentų) jungimo būdus.

Papildyta punktu:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. 102. Taisyklių 10 punkte nurodytų asmenų pasirengimas ir žinios turi būti patvirtintos mokymo įstaigos baigimo pažymėjimu, kuriame būtų nurodyta mokymo programa su Taisyklių 101punkte nurodytais parametrais.

Papildyta punktu:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Taisyklių reikalavimai yra privalomi pastatų dujų sistemų projektuotojams, statytojams (užsakovams), rangovams,techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, sistemų naudotojams ir savininkams (Taisyklių 1 priedo 1, 2 ir 3 punktas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Veikiančiose dujų sistemose leidžiama be projekto keisti esamus dujinius prietaisus naujais to paties tipo ir galios dujiniais prietaisais, kurių naudojimas yra įteisintas nustatyta tvarka (turi „CE“ ženklą), jeigu neviršijami dujų pirkimo–pardavimo sutartyje numatyti dujų sunaudojimo kiekiai.
  2. Projektuojant dujų sistemas pastatuose, parenkant joms įrengti reikiamas medžiagas, įrenginius, jungiamąsias dalis, įrengimo darbų būdus ir kokybės reikalavimus, rekomenduojama atsižvelgti į atitinkamų Lietuvos standartų, kurių sąrašas pateikiamas Taisyklių 1 priede, nurodymus, nuostatas ir reikalavimus.Projektuojant ir įrengiantdujų sistemas pastatuose kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ar kultūros paveldo vietovėse esančiuose ar statomuose statiniuose turi būti laikomasi teisės aktais nustatytų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Dujų sistemos pastatuose neprojektuojamos ir neįrengiamos, jeigu laikantis Taisyklių reikalavimų reikėtų neleistinai keisti kultūros paveldo statinių, kultūros paveldo objektų ar kultūros paveldo vietovių vertingąsias savybes arba šių objektų ar statinių teritorijose bei vietovėse esančių statinių fasadų architektūrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

13.1 Įrengiant, pertvarkant (rekonstruojant) mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias dujų sistemas pastatuose Taisyklėse ir jų 2, 9, 10, 11 ir 13 prieduose nurodyti statybos darbai (statyba) suprantami kaip tokių sistemų įrengimo darbai (įrengimas).

Papildyta punktu:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. SĄVOKOS, SANTRUMPOS

 

  1. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Atskira degimo produktų šalinimo sistema – degimo produktų šalinimo sistema, naudojama tik su vienu kurą deginančiu prietaisu.

Automatinis dujų išjungimo vožtuvas – uždarymo įtaisas, sujungtas su dujų koncentracijos ore kontrolės prietaisais, kuris automatiškai nutraukia dujų srautą į dujofikuotą patalpą, dujų kiekiui patalpoje pasiekus nustatytą ribą.

Bendra degimo produktų šalinimo sistema – degimo produktų šalinimo sistema, naudojama su keliais tokį patį kurą deginančiais prietaisais, kurie gali būti naudojami nepriklausomai vienas nuo kito.

Bendrojo naudojimo patalpa – patalpa, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo (kuriame yra 3 ir daugiau butų) patalpų savininkams.

Bendra vardinė galia – bute ar kitokioje naudojamojoje patalpoje įrengtų B ir C tipo dujinių prietaisų ir kietąjį ar skystąjį kurą deginančių prietaisų, kuriuos galima naudoti kartu, vardinių galių suma. Jei saugos įtaisai užtikrina, kad iš kelių dujinių prietaisų ir kurą deginančių prietaisų vienu metu galima naudoti tik vieną ar atitinkamai suderintus kelis prietaisus, nustatant bendrą vardinę galią svarbios tik atitinkamos dujinių ir kitą kurą deginančių prietaisų, kuriuos galima naudoti vienu metu, vardinės galios. Jeigu kartu su kietąjį kurą deginančiais prietaisais yra kiti dujiniai prietaisai, tai jie gali veikti tik naudodami mažesnę galią. Prie bendros vardinės galios reikia priskaičiuoti tik tą sumažintą galią.

Degimo oras – dujoms deginti reikalingas oras, kuris tiekiamas į veikiančius kurą deginančius prietaisus.

Degimo oro sistema – dujiniams prietaisams degimo orą (degimui reikalingo oro tiekimą) užtikrinanti techninė sistema.

Degimo oro tiekimo vamzdynas – vamzdynas, tiesiogiai tiekiantis orą iš lauko į dujinį prietaisą arba patalpą, kurioje įrengtas dujinis prietaisas.

Dėklas – apsauginis vamzdis, kuriame nutiestas dujotiekis.

Dujinis akimirkinis vandens šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, šildantis tekantį vandentiekio vandenį.

Dujų degiklis – dujų deginimo įtaisas, montuojamas dujinių prietaisų viduje arba išorėje.

Dujinis patalpų šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, patalpą šildantis tiesiogiai per kaitinimo paviršių.

Dujiniai prietaisai – dujinį kurą deginantys prietaisai.

Dujinių prietaisų jungiamieji vamzdžiai – pastato dujotiekio dalis nuo uždarymo įtaiso, skirto dujų srautui dujiniam prietaisui nutraukti, iki dujinio prietaiso dujų įvadinio atvamzdžio.

Dujų slėgis prieš dujinį prietaisą – dujų slėgis dujinio prietaiso prijungimo vietoje.

Dujų skaitiklis – matavimo priemonė, skirta pratekėjusių dujų tūriui matuoti.

Dujų srauto kontrolės įtaisas – įtaisas, automatiškai nutraukiantis dujų tekėjimą, jei viršijamas nustatytas srauto dydis.

Dujinis spinduliuojantis šildytuvas – A, B arba C tipo dujinis prietaisas, šilumą tiekiantis daugiausia spinduliavimo būdu.

Dujinis šildymo katilas – B arba C tipo dujinis prietaisas, šildantis vandenį, naudojamą šildymui, ir, atitinkamais atvejais, netiesiogiai šildantis vandentiekio vandenį.

Dujinis technologinis įrenginys – specialiai technologiniams procesams pagamintas dujinis įrenginys, kuriame deginamos dujos, su degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įranga.

Dujinė viryklė – A tipo dujinis prietaisas maistui gaminti.

Dūmtakis – kanalas, kuriuo degimo produktai šalinami į lauką.

Dūmtraukis-ortakis – du šalia vienas kito arba koncentriniai vamzdžiai, kuriais vienu vamzdžiu šalinami dujų degimo produktai, o kitu į pakurą tiekiamas degimui reikalingas oras.

Dūmtraukis – dūmtakį arba dūmtakius gaubiančios sienos arba iš ne žemesnės kaip A 2 degumo klasės statybos produktų pagaminta konstrukcija degimo produktams šalinti.

Dūmtraukio įdėklas – iš korozijai atsparios medžiagos pagamintas vamzdis, talpinamas į dūmtraukio vidų, skirtas dūmtraukio vidinių paviršių apsaugai nuo kondensato poveikio.

Eksploatacinis slėgis (OP) (angl. operating pressure) – dujų slėgis dujotiekyje normalaus eksploatavimo sąlygomis.

Grupinis dujų balionų įrenginys – suskystintų naftos dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų suskystintų naftos dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždarymo įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros.

Izoliuojanti jungtis – jungtis, skirta metalinio vamzdyno elektriniam vientisumui pertraukti (izoliuojančios movos, izoliuojančios jungės ir kt. izoliuojančių medžiagų intarpai).

Jungiamojo dūmtakio vamzdis – vamzdis, jungiantis dujinio prietaiso degimo produktų šalinimo angą ir dūmtraukį.

Lanksčioji jungtis – lanksti dujotiekio dalis, jungianti dujinio prietaiso įvadinį dujų atvamzdį su fiksuotu dujotiekiu.

Natūralusis patalpų vėdinimas – patalpų vėdinimas nenaudojant vėdinimo įrenginių ir orui patenkant pro pastate esančius plyšius, langus, orlaides, duris ar oro patekimo angas, o pasišalinant vėdinimo kanalais natūralios traukos principu.

Norminės sąlygos – sąlygos esant gamtinių dujų slėgiui 1,01325 baro ir temperatūrai +20 °C.

Pastato dujų sistema – pastato dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema. Pastato dujų sistema prasideda už uždarymo įtaiso, įrengto ant dujotiekio įvedimo į pastatą, arba už pastato dujų slėgio reguliavimo įtaiso, kai slėgio reguliavimo įtaisas įrengiamas iš karto už uždarymo įtaiso ant dujotiekio įvedimo į pastatą.

Patalpos oro kontrolės įtaisas – dujinių prietaisų įtaisas, automatiškai nutraukiantis dujų srautą, jeigu patalpoje, kurioje įrengtas dujinis prietaisas, viršijamas nustatytas CO kiekis. Įtaisas ženklinamas santrumpa „AS“ (angl. atmosphere sensity).

Šalinamų degimo produktų srauto užtikrinimo įtaisas – dujinių prietaisų konstrukcinė dalis, neleidžianti degimo produktų šalinimo sistemoje susidaryti per dideliems pirmyn ar atgal tekantiems srautams, kurie darytų įtaką dujų degimo dujiniame prietaise kokybei.

Tranzitinis dujotiekis – pastato dujotiekis, nutiestas per pastato patalpas, kuriose nėra dujinių prietaisų.

Uždarymo įtaisai – dujų srauto nutraukimo priemonės.

Vardinė galia (QNL) – didžiausia galia, išreikšta kW arba kJ/s, kurią nustato gamintojas ir garantuoja, kad ją galima išlaikyti nepertraukiamo naudojimo metu, esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui.

Vėdinimo įrenginys – įrenginys, skirtas patalpai vėdinti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (toliau –Gamtinių dujų įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau –Statybos įstatymas), Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 „Dėl Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

III. DUJINIŲ PRIETAISŲ IR PATALPŲ KLASIFIKAVIMAS

 

  1. Pagal degimo produktų šalinimą ir degimo oro tiekimą dujiniai prietaisai skirstomi į šiuos tipus:

16.1. A tipas – degimo orą gaunantis iš patalpos, kurioje yra įrengtas, ir nešalinantis degimo produktų į lauką (prietaisas neizoliuotas aplinkoje);

16.2. B tipas – prietaisas, kuris numatytas prijungti prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktus į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje). Degimo oras yra tiekiamas tiesiogiai iš patalpos;

16.3. C tipas – iš lauko degimo orą gaunantis ir degimo produktus į lauką šalinantis per dūmtraukį-ortakį arba per du atskirus vamzdžius (prietaisas izoliuotas aplinkoje).

Detalus dujinių prietaisų klasifikavimas pateikiamas Taisyklių 2 priede.

  1. Pagal tai, su kokioms dujų rūšims (šeimoms) priklausančiomis dujomis dujiniai prietaisai gali veikti, skiriamos šios prietaisų kategorijos:

17.1. I kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti tik su vienos dujų rūšies (šeimos) ar dujų grupės dujomis;

17.2. II kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti su dviejų dujų rūšių (šeimų) dujomis;

17.3. III kategorija – dujiniai prietaisai gali veikti su trijų dujų rūšių (šeimų) dujomis.

  1. Patalpos pagal tai, kokia joje įrengtų dujinių ar kitokį kurą deginančių prietaisų bendra vardinė galia, Taisyklėse suskirstytos į:

18.1. patalpas, kuriose kurą deginančių neizoliuotų prietaisų bendra vardinė galia neviršija 35 kW;

18.2. patalpas, kuriose kurą deginančių neizoliuotų prietaisų bendra vardinė galia yra daugiau kaip 35 kW, bet neviršija 100 kW;

18.3. patalpas, kuriose visų įrengtų kurą deginančių prietaisų bendra vardinė galia viršija 100 kW, o vieno dujinio prietaiso vardinė galia neviršija 400 kW. Joms keliami ypatingi reikalavimai, nurodyti Taisyklių V skyriaus IX skirsnyje.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. PASTATO DUJOTIEKIO ĮRENGIMAS

 

  1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

  1. Pastato dujotiekis (toliau – dujotiekis), įskaitant jo jungtis, uždarymo įtaisus, reguliavimo, saugos bei matavimo priemones, turi būti sandarus, tokios kokybės, taip įrengtas ir su tokia įranga, jog būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dujotiekiai ir jų dangos turi nekelti pastatui gaisro pavojaus, jų paviršiai turi būti tokie, jog kilus gaisrui nekiltų sprogimo grėsmė. Turi būti užtikrinta, kad gaisro atveju, veikiant išorinei terminei apkrovai 650 °C, per 30 minučių nesusidarys jokie pavojingi dujų ir oro mišiniai.
  2. Dujotiekį reikia suprojektuoti ir dujų slėgio reguliavimo įtaisus ar įrenginius parinkti tokius, kad dujų slėgis prieš dujinius prietaisus ir dujinius technologinius įrenginius būtų toks, kokį nurodė gamintojas techninėje dokumentacijoje.
  3. Kai dujų slėgis yra didesnis už reikalingą dujinių prietaisų, technologinių įrenginių naudojamą slėgį, turi būti numatytas dujų slėgio reguliavimo įtaisas arba dujų slėgio reguliavimo įrenginys.
  4. Į pastato dujų sistemą tiekiamų dujų slėgio vardinis dydis nurodomas prisijungimo sąlygose, kurias išduoda skirstymo sistemos operatorius.
  5. Naudojami vamzdžiai, uždarymo įtaisai, jungtys, medžiagos turi turėti gamintojų pateiktus atitikties sertifikatus ir (ar) jų kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas. „CE“ ženklas yra būtina ir pakankama sąlyga juos naudoti. Jei pagal paskirtį taikant gaminius ar medžiagas nustatomi apribojimai, jų turi būti laikomasi arba iš gamintojo reikia gauti papildomų dokumentų.

 

  1. VAMZDŽIŲ, JUNGČIŲ, ĮTAISŲ REIKALAVIMAI

 

  1. Dujotiekiui įrengti leidžiama naudoti plieninius, varinius ir kitus nustatyta tvarka įteisintus vamzdžius (Taisyklių 3 priedo 1 lentelė):

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

24.1. plieno vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 33, 47, 48, 49, 50, 53, 55, 56 ir 57 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus;

24.2. varinius vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 32 ir 35 punktuose Lietuvos standartų reikalavimus;

24.3. tiksliuosius plieno vamzdžius pagal Taisyklių 1 priedo 61 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.

  1. Naudoti varinius vamzdžius dujotiekiui tiesti galima, kai didžiausiasis darbinis dujų slėgis yra ne didesnis kaip 0,1 bar.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Dujinius prietaisus leidžiama jungti tam skirtomis lanksčiosiomis jungtimis. Parenkant lanksčiąsias jungtis, būtina įvertinti dujų rūšį, slėgį ir temperatūrą. Lanksčiosios jungtys turi būti naudojamos tik tos rūšies dujoms, kurioms jas numatė gamintojas. Lanksčiųjų jungčių galai prijungiami prie vamzdžio apspaudžiamomis jungtimis arba specialiais antgaliais. Draudžiama lanksčiąsias jungtis prailginti, jungiant jas tarpusavyje.

 

III. DUJŲ SKAITIKLIŲ IR TŪRIO PERSKAIČIAVIMO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS

 

  1. Dujų skaitikliai turi būti įrengti visoms vartotojų dujų sistemoms. Šis reikalavimas netaikomas suskystintų naftos dujų sistemai, įrengtai vartotojo valdoje (žemės sklype), kai dujos tiekiamos vieno vartotojo dujiniams prietaisams.
  2. Dujų skaitikliai turi būti skirti tos rūšies (šeimos) ir darbinio slėgio dujoms, kurioms skaitiklius numatė gamintojas. Dujų skaitiklio matavimo intervalas turi aprėpti visą galimą vartotojo dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių dujų debito matavimą. Prie dujų skaitiklių turi būti įrengti elektroniniai skaitikliais išmatuoto dujų tūrio perskaičiavimo į normines sąlygas įtaisai (PTZ), kurie perskaičiuotų dujų tūrį pagal išmatuotas dujų slėgio, temperatūros bei apskaičiuotą dujų spūdumo reikšmes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Vartotojams, turintiems įrengtus dujinius prietaisus, kurių bendra vardinė galia ne didesnė kaip 35 kW, o darbinis gamtinių dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso, jeigu dujų skaitiklis įrengiamas apšildomoje patalpoje ir apšildomoje patalpoje įrengto dujotiekio ilgis iki skaitiklio ne trumpesnis kaip 2,5 metro. Jeigu buitiniams dujų vartotojams įrengiamas dujų skaitiklis su mechaniniu dujų tūrio temperatūriniu perskaičiavimu, dujinių prietaisų bendra vardinė galia neviršija 100 kW, o darbinis dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Iki 0,1 bar darbinio dujų slėgio dujotiekyje leidžiama prie dujų skaitiklio įrengti elektroninį tūrio perskaičiavimo įtaisą, kuris perskaičiuotų dujų tūrį pagal išmatuotą dujų temperatūrą bei fiksuotą dujų slėgį ir spūdumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Dujų skaitikliai ir elektroniniai dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi atitikti įrengimo vietos klimatinės aplinkos temperatūros ir oro drėgmės sritis.
  2. Įrengiant dujų skaitiklį vidutinio arba didelio slėgio dujotiekyje arba kai vartotojas suvartoja per metus daugiau kaip 300 000 m3dujų, parenkant dujų apskaitos sistemą reikia vadovautis Taisyklių 1 priedo 42 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimais.
  3. Dujų skaitikliai ir dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti parenkami ir įrengiami vadovaujantis atitinkamų standartų, gamintojo reikalavimais, matavimo priemonių techninio reglamento nuostatomis, kitais norminiais teisės aktais.
  4. Dujų skaitikliai turi būti įrengiami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir taip, kad būtų apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, vibracijos, dujų srauto pulsacijos, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti jų veikimo teisingumui, ir būtų nesudėtinga nuskaityti jų rodmenis. Jie turi būti sumontuoti be mechaninio įtempimo, pakankamai tvirtai prijungti ir nesiliesti su aplinkinėmis sienomis.
  5. Buitiniams dujų vartotojams dujų skaitikliai įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) vėdinamose spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Spintelėse turi būti įrengtas langelis. Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Dujų skaitikliai įrengiami taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų techninę būklę, rodmenis ir prireikus skaitiklius pakeisti. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų laiptinėse dujų skaitikliai montuojami atvirai arba nišose vėdinamose spintelėse su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis. Spintelės apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m nuo grindų iki spintelės apačios. Montuojant dujų skaitiklius laiptinėse, atstumas nuo elektros skaitiklių iki dujų skaitiklių turi būti ne mažesnis kaip 0,25 m.
  6. Dujų skaitikliai vartotojų patalpose turi atitikti šiuos įrengimo reikalavimus:

36.1. turi būti įrengti ne žemiau kaip 0,25 m virš grindų iki dujų skaitiklio apačios, apsaugant jį nuo mechaninio pažeidimo ir užtikrinant laisvą priėjimą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

36.2. horizontalus atstumas nuo dujinio prietaiso iki dujų skaitiklio turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

36.3. vertikalus atstumas nuo dujinio prietaiso, išskyrus A tipo, iki dujų skaitiklio apačios turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Jei virš A tipo dujinio prietaiso yra įrengtas apsauginis skydas (ekranas) arba garų surinkimo gaubtas, dujų skaitiklį galima įrengti virš jų;

36.4. ne aukščiau kaip 2,0 m nuo grindų iki dujų skaitiklio jungčių su dujų vamzdžiais, jei nėra įrengta priežiūros aikštelių;

36.5. turi būti lengvai prieinami eksploatuoti.

  1. Jei dujų skaitikliai įrengiami spintelėse arba uždarose nišose, tai turi būti įrengtas langelis, kad būtų galima patikrinti skaitiklio rodmenis. Spintelės ir uždaros nišos turi būti vėdinamos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Naujai dujofikuojamuose pastatuose dujų skaitikliai butų viduje neįrengiami.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Dujų skaitikliai, dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai nebuitiniams vartotojams turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose. Atvirai įrengti dujų skaitikliai turi būti apsaugoti nuo atmosferinių kritulių ir tiesioginių saulės spindulių. Dujų skaitiklio ir elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso rodmenys turi būti matomi.
  2. Elektroniniai dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai turi būti įrengti apšildomose patalpose arba apšildomose spintelėse, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių, su viduje automatiškai palaikoma oro temperatūra 10–20 °C. Apšildomos spintelės turi būti su langeliu ir viduje įrengtu termometru oro temperatūrai spintelėje matuoti.
  3. Leidžiama įrengti elektroninius dujų tūrio perskaičiavimo įtaisus neapšildomose vėdinamose spintelėse, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferinių kritulių, jeigu dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai atitinka įrengimo vietos klimatinės aplinkos temperatūros ir oro drėgmės sritis.
  4. Spintelėse turi būti pakankamai laisvos vietos matavimo priemonėms prižiūrėti, įrengti, išimti bei plombuoti. Leidžiama įrengti dujų skaitiklio aplankos liniją tik suderinus su dujų įmone. Buitiniams vartotojams įrengtiems dujų skaitikliams aplankos linijos neįrengiamos.
  5. Uždarymo įtaisai turi būti įrengti prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejį, kai yra įrengtas atskiro buto, individualios valdos dujotiekio uždarymo įtaisas.
  6. Leidžiama įrengti dujų skaitiklius gyvenamosios paskirties pastatų I atsparumo ugniai laipsnio pastatų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines (Taisyklių 1 priedo 10 punktas).
  7. Taisyklėse nenumatyti dujų skaitiklių, dujų tūrio perskaičiavimo įtaisų bei dujotiekio įvaduose įrengiamų uždarymo įtaisų specifiniai įrengimo atvejai turi būti suderinti su dujų įmone, išdavusia prisijungimo sąlygas.
  8. Padidinus darbinįslėgį turi būti peržiūrėtas esančių dujų apskaitos priemonių, jų sistemų atitiktis pasikeitusioms sąlygoms.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. DUJOTIEKIO IR JO ĮTAISŲ ĮRENGIMAS

 

  1. Projektuojant pastato dujų sistemas turi būti atsižvelgiama į numatomo tiesti dujotiekio suderinamumą su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Dujotiekio ir kitų toje pačioje sienų ir lubų zonoje terpių vamzdynai turi būti tiesiami taip, kad būtų pasiektas tiesių linijų, lygiagretus ir kiek įmanoma nesikertantis vienų su kitais įrengimas. Dujotiekis turi būti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Dujotiekis turi būti kiek galima trumpesnis, su mažiausiu jungčių skaičiumi. Dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Jei gamtinių dujų dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdynais, jį reikia įrengti aukščiausiai, o suskystintų naftos dujų – žemiausiai. Kad dujotiekį būtų galima atskirti nuo kitų techninės paskirties vamzdynų, jis turi būti nudažytas geltonai. Dujotiekis, įrengtas prie gyvenamosios arba visuomeninės paskirties pastatų sienų arba šių pastatų patalpose, gali būti dažomas tokia pačia spalva kaip sienos.
  2. Paprastai dujotiekis turi būti tiesiamas tiesiogiai į patalpas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai ar dujiniai technologiniai įrenginiai. Leidžiama atvirai arba paslėptai tiesti dujotiekį gyvenamosios paskirties pastatų I atsparumo ugniai laipsnio pastatų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines (Taisyklių 1 priedo 10 punktas).
  3. Esant būtinybei, tranzitinį dujotiekį leidžiama tiesti visose patalpose, išskyrus 50 punkte nurodytus draudimus. Tranzitinis dujotiekis turi būti be išardomųjų jungčių, nutiestas atvirai arba paslėptai, apsaugotas nuo galimų mechaninių pažeidimų ir turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jį eksploatuoti.
  4. Draudžiama dujotiekį tiesti Asgir Bsgkategorijų (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) patalpose (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Cg kategorijos (pagal sprogimo ir gaisro pavojų) sandėliavimo paskirties patalpose, daugiabučių pastatų rūsiuose, perdangose, neuždūmijamose laiptinėse, vėdinimo kanaluose, dūmtraukiuose, liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, šiukšlių surinkimo kamerose, uždarose nišose kartu su lietaus bei nuotekų stovais, elektros kabeliais, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, atvirai patalpose, kuriose nuolat ar laikinai vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių.
  5. Dujotiekis gali būti tiesiamas atvirai, paslėptai, užtinkuotas, betoninėse grindyse:

51.1. paslėptas dujotiekio tiesimo būdas – dujotiekio tiesimas nišose, kanaluose, uždengiant juos skydais arba grindjuostėmis;

51.2. užtinkuotas (užbetonuotas) dujotiekio tiesimo būdas – dujotiekio tiesimas sienų kanaluose, betoninėse grindyse, užpildant kanalus metalo korozijos nesukeliančiu cemento ir smėlio skiediniu.

  1. Dujotiekį reikia įrengti taip, kad temperatūros pokyčiai ar pastato bei technologinių įrenginių vibracija dujotiekio nejudintų ir nedeformuotų.
  2. Atstumas nuo atvirai tiesiamo dujotiekio iki statybinių konstrukcijų (sienų, pertvarų, perdangų), kitų vamzdžių arba įrenginių turi būti toks, kad būtų galima lengvai prieiti, dujotiekį montuoti, remontuoti ir prižiūrėti. Atstumas nuo statybinių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 3 cm.
  3. Dujotiekis neturi būti tiesiamas per pastato vėdinimo angas, langus bei duris. Dujotiekis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdynų ir negali būti naudojamas kaip atrama, ant jo negali lašėti vanduo ir kitos medžiagos.
  4. Žmonių vaikščiojimo vietose atvirai nutiestas dujotiekis turi būti tiesiamas ne žemiau kaip 2,2 m nuo grindų.
  5. Dujotiekis nuo įvadinio uždarymo įtaiso iki dujų skaitiklio pastatuose turi būti nutiestas atvirai arba paslėptai.
  6. Dujotiekis, kertantis pastato statybines konstrukcijas (sienas, pertvaras, perdangas), pastato inžinerinių sistemų šachtas ar kanalus, turi būti apsaugotas dėklais. Dėklai turi būti pagaminti iš dujoms nepralaidžių, ne žemesnės kaip A2 degumo klasės (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) ir korozijai atsparių statybos produktų arba turi būti apsaugoti nuo korozijos. Dėklo ilgis turi būti lygus konstrukcijos storiui, o dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus. Dėkluose dujotiekis turi būti be jungčių. Statinio konstrukcijų vietos, pro kurias eina dujotiekis, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių reikalavimų. Angos priešgaisrinėse užtvarose, skirtos dujotiekiui tiesti, turi būti užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal priešgaisrinei užtvarai nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus, naudojant specialiai šiai inžinerinei komunikacijai skirtas sandarinimo sistemas. Dujotiekio vietose, kur jie kerta priešgaisrines užtvaras, turi būti įrengti automatiniai degimo produktų plitimą sulaikantys įrenginiai (Taisyklių 1 priedo 10 punktas).
  7. Dujotiekių negalima naudoti nei kaip atskirų, nei kaip sudėtinių elektros įrenginių apsauginių ar eksploatacinių įžemiklių ar apsauginių laidininkų. Dujotiekiai negali būti naudojami kaip žaibolaidžių iškrovikliai ar įžemikliai.
  8. Atstumas tarp dujotiekio ir elektros, elektroninio ryšio instaliacijos laidų ir kabelių turi būti ne mažesnis kaip nustatyta Taisyklių 1 priedo 7 punkte nurodytame teisės akte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Priklausomai nuo jų mechaninio tvirtumo (atsparumo tempimui), dujotiekiai prie pastato konstrukcinių dalių turi būti pritvirtinti laikikliais. Laikančiosios dujotiekių laikiklių dalys turi būti pagamintos iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas). Horizontalių dujotiekių rekomenduojami tvirtinimo atstumai pateikti Taisyklių 4 priede. Dujotiekio tvirtinimo taškams turi būti parenkamos stabilios pastato konstrukcinės dalys.
  2. Tiesti dujotiekius paslėptai leidžiama vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Sienų kanalų ir nišų oro įleidimo ir išleidimo angos turi būti ne mažesnės kaip 10 cm2. Nišos ir kanalai gali būti uždengti tokio dydžio lengvai nuimamais skydais, kad galima būtų dujotiekį prižiūrėti ir išmontuoti. Pakabinamose lubose, po visu dujotiekiu, įrengiamos nuimamos vėdinimo grotelės. Vėdinimo grotelių plotis turi būti toks, kad dujotiekį būtų galima sumontuoti, apžiūrėti, o prireikus jį išmontuoti (bet kokiu atveju vėdinimo grotelių plotis negali būti mažesnis kaip 5 cm į abi dujotiekio puses).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Užbetonuotus dujotiekius leidžiama tiesti betoninėse grindyse, jeigu kanalų konstrukcija tokia, kad dujos negali pasklisti po grindimis.
  2. Visi paslėpti ir užtinkuoti (užbetonuoti) dujotiekiai turi būti be išardomųjų jungčių.
  3. Draudžiama užtinkuotai (užbetonuotai) tiesti didesnio kaip 0,1 bar darbinio slėgio dujotiekius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Prieš užtinkuojant (užbetonuojant) dujotiekį arba jį paslepiant, dujotiekis turi būti išbandytas (Taisyklių 9 priedas).
  2. Nutiesus dujotiekį paslėptai arba užtinkuotai (užbetonuotai), turi būti surašomas paslėptų darbų aktas, prie jo pridedami tikslūs dujotiekio nutiesimo brėžiniai ir šių dokumentų vienas egzempliorius perduodamas statytojui (užsakovui) (Taisyklių 10 priedas).
  3. Leidžiama tiesti požeminį dujotiekį tiesiai į gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų rūsius arba šių pastatų pirmajame aukšte dujofikuojamas patalpas (kai pastatas neturi rūsio (pusrūsio), jei gamtinių dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar (Taisyklių 1 priedo 4 ir 5 punktai). Tokie požeminiai dujotiekiai ir jų įtaisai turi būti tam pritaikyti ir atitikti jiems taikomus saugos reikalavimus. Šio punkto reikalavimai netaikomi suskystintų naftos dujų vidaus dujotiekiui.
  4. Dujotiekio vamzdžiai tarpusavyje turi būti jungiami neišardomomis jungtimis, o išardomosios jungtys gali būti naudojamos tik dujinių prietaisų, įrenginių, įtaisų ir kontrolės matavimo priemonių prijungimo vietose.
  5. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, juos suvirinant. Pastatų dujų sistemose, kurių didžiausiasis darbinis slėgis ne didesnis kaip 0,1 bar, plieniniai dujotiekio vamzdžiai gali būti jungiami apspaudžiamomis jungtimis.Variniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, kapiliariškai juos sulituojant, suvirinant lydomuoju suvirinimu arba jungiant apspaudžiamomis jungtimis (Taisyklių 3 priedo 2 lentelė). Apspaudžiamos jungtys naudojamos tik atvirai tiesiamiems dujotiekiams,vėdinamose patalpose. Apspaudžiamosios jungtys gali būti naudojamos lauke, jeigu tai numato apspaudžiamųjų jungčių gamintojas nurodant apspaudžiamųjų jungčių naudojimo aplinkos temperatūrą. Išardomos jungtys įrengiamos prieinamose vietose, kad būtų patogu jas prižiūrėti ir remontuoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Draudžiama tiesiogiai sujungti varinius vamzdžius su plieniniais vamzdžiais ar uždarymo įtaisų plieninėmis dalimis, taip pat su dujų skaitikliais, dujiniais prietaisais ir kitais įrenginiais ar įtaisais.
  2. Uždarymo įtaisai turi būti įrengti:

71.1. dujotiekio įvedime į pastatą (prieš pastato dujų sistemą);

71.2. daugiabučiuose pastatuose ant išorinės pastato sienos prieš dujotiekio įvedimą į pastatą kiekvienai pastato sekcijai (laiptinei) ir butui;

71.3. prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejį, kai yra įrengtas atskiro buto, individualios valdos dujotiekio uždarymo įtaisas;

71.4. prieš kiekvieną dujinį prietaisą;

71.5. prapūtimo vamzdžių prijungimo prie dujotiekio vietoje;

71.6. prieš dujų slėgio reguliavimo įtaisą;

71.7. prieš dujų slėgio reguliavimo įrenginį ir už jo.

  1. Draudžiama uždarymo įtaisus įrengti paslėptuose, užtinkuotose (užbetonuotose) ir tranzitiniuose dujotiekiuose.
  2. Jei vienas dujotiekis įrengiamas keliems pastatams, turi būti sudaryta galimybė nutraukti dujų srautą atskirai kiekvieno pastato dujų sistemai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Tam, kad pastato dujų sistemos dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai, matavimo priemonės būtų apsaugotos nuo jų naudojimo ne pagal paskirtį ir kitokių neteisėtų veiksmų, būtina numatyti pasyviąsias, o prireikus ir aktyviąsias saugos priemones.
  2. Aktyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės įrengiamos už įvadinio uždarymo įtaiso arba dujų slėgio reguliavimo įrenginio ar dujų slėgio reguliavimo įtaiso iki pastato sienos arba pastato viduje, tik dujotiekiui kirtus pastato sieną. Aktyviosios saugos priemonės yra:

75.1. dujų srauto kontrolės įtaisas;

75.2. dujų slėgio reguliatorius su integruotu dujų srauto kontrolės įtaisu.

  1. Pasyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės taikomos prieš dujų skaitiklius ar pačių skaitiklių prijungimo apsaugai. Pasyviosios saugos priemonės yra:

76.1. Draudžiamas dujotiekio atšakų (atvamzdžių) ar dujotiekio be paskirties įrengimas.

76.2. Slėgio reguliavimo plombavimo vietos įrengimas dujų slėgio reguliavimo įtaisui, kai jis sumontuotas prieš dujų skaitiklį.

76.3. Nuo pastato įvadinio uždarymo įtaiso prijungimo vietos iki uždarymo įtaiso prieš dujų skaitiklį pastato viduje prijungimo vietos išardomas dujotiekio jungtis įrengti draudžiama. Jeigu išardomų jungčių išvengti neįmanoma, tai visos jos nuo įvadinio uždarymo įtaiso iki dujų skaitiklio privalo būti įrengtos su numatytomis plombavimo vietomis, išskyrus daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

76.4. Dujų skaitiklių ir (ar) dujų slėgio reguliavimo įtaiso ar dujų slėgio reguliavimo įrenginių išorinis atskyrimas nuo neleistinų prieigų (pvz., užrakinamos spintelės ir kitos panašios priemonės).

76.5. Specialių klijų panaudojimas (sriegių sandarikliai-fiksatoriai), neleidžiant išardyti srieginį sujungimą be specialių priemonių.

76.6. Panaudojimas tam pritaikytų konstrukcinių įrenginių, skirtų išardomųjų jungčių apsaugai.

  1. Sumontavus negyvenamųjų pastatų gamybos ar pramonės, garažų, sandėliavimo ir panašios paskirties pastatuose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) dujų sistemas, kuriose dujinių prietaisų ir (ar) dujinių technologinių įrenginių bendra vardinė galia viršija 100 kW, būtina numatyti prapūtimo vamzdžius, kurie būtų įrengiami labiausiai nutolusioje nuo dujotiekio įvedimo vietoje, taip pat kiekvienoje dujotiekio atšakoje prieš paskutinį dujinio technologinio įrenginio ar dujinio prietaiso uždarymo įtaisą.
  2. Leidžiama sujungti dujų prapūtimo vamzdžius tų dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujos. Prapūtimo vamzdžio sąlyginis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.
  3. Leidžiama neįrengti prapūtimo vamzdžių, jei dujotiekio sąlyginis skersmuo ne didesnis kaip 32 mm (imtinai). Šiuo atveju numatytose prapūtimo vamzdžių prijungimo vietose įrengiamos atšakos su uždarymo įtaisu ir akle.
  4. Minimalus atstumas nuo prapūtimo vamzdžio angos iki lauko oro tiekimo vamzdžio angos, varstomų langų, durų turi būti ne mažesnis kaip 3 m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Prapūtimo vamzdžiai turi būti įžeminti ir išvesti į lauką tokiose vietose, kur užtikrinamos saugios dujų sklaidos sąlygos (ne žemiau kaip 4 m nuo žemės paviršiaus) ir ne žemiau kaip 1 m virš pastato stogo (karnizo). Prapūtimo vamzdžių galai turi būti įrengti taip, kad į juos nepatektų atmosferos krituliai.

 

  1. DUJOTIEKIŲ APSAUGA NUO KOROZIJOS

 

  1. Dujotiekiai, jų jungtys, dujotiekių įtaisai turi būti apsaugoti nuo išorinės korozijos.
  2. Dujotiekiai nuo išorinių požeminių plieninių dujotiekių turi būti atskirti izoliuojančiomis jungtimis. Izoliuojanti jungtis turi būti įrengta antžeminėje dujotiekio dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai jungties gamintojas numato kitaip.
  3. Apsaugos nuo korozijos būdai turi būti parinkti atsižvelgiant į vamzdžių medžiagą, jų tiesimo bei eksploatavimo sąlygas. Nuo korozijos dujotiekis gali būti apsaugotas jį nudažant, galvanizuojant, apvyniojant apsaugine danga ar kitu atitinkamu būdu atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, kuriose jis yra nutiestas.
  4. Užtinkuotai (užbetonuotai) tiesiami dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Nerūdijančio plieno vamzdynai sienose arba grindyse gali būti tiesiami be apsaugos nuo korozijos, jei aplinkos medžiagose nėra koroziją sukeliančių medžiagų.
  5. Jeigu dujotiekis tiesiamas koroziją keliančiose statybinėse medžiagose arba agresyvioje aplinkoje, jis turi būti apsaugotas nuo korozijos pagal požeminiams dujotiekiams keliamus reikalavimus. Būtina šį reikalavimą taikyti tokiais atvejais:

86.1. tiesiant plieninius dujotiekius konstrukcinėse dalyse iš betono arba gipso;

86.2. tiesiant plieninius vamzdynus statybinių medžiagų konstrukcinėse dalyse, kurių sudėtyje yra nitritų arba amoniako;

86.3. tiesiant nerūdijančio plieno vamzdynus, kai statybinių medžiagų konstrukcinėse dalyse ar aplinkoje yra chloridų;

86.4. įrengiant dujotiekius labai agresyvios aplinkos gamybos ir pramonės paskirties patalpose (pvz., galvanikos, akumuliatorių baterijų gamybos cechuose, fermose).

  1. Metalinis dujotiekis sąlyčio su kitomis metalinėmis dalimis vietose, kuriose yra galvaninės korozijos galimybė, turi būti elektriškai izoliuotas.
  2. Dujotiekių apsauga nuo korozijos turi būti atliekama vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 34, 41 ir 65 punktuose nurodytų Lietuvos standartų nustatytais reikalavimais.

 

  1. Dujinių prietaisų įrengimas

 

  1. BENDRIEJI NURODYMAI

 

  1. Dujiniai prietaisai, patenkantys į Taisyklių 1 priedo 6 punkte nurodyto 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/426 dėl dujinį kurą deginančių prietaisų, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/142/EB (OL 2016 L 81, p. 99) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/426) taikymo sritį, privalo atitikti Reglamente (ES) 2016/426 nustatytus esminius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus bei paženklinti „CE“ ženklu ir kitais Reglamente (ES) 2016/426 nurodytais užrašais. Draudžiama naudoti dujinį kurą kitoms kuro rūšims skirtuose prietaisuose, jei to nenumato prietaiso gamintojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Naudojami dujiniai prietaisai turi turėti įrengimo, naudojimo instrukcijas, įspėjamuosius užrašus, kurie turi būti lietuvių kalba.
  2. Įrengiant dujinius prietaisus, reikia naudotis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais konkrečiais dujinių prietaiso įrengimo (montavimo) reikalavimais. Elektros įrenginiai, reikalingi dujiniam prietaisui naudoti, privalo atitikti elektros įrenginiams teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
  3. Parduodami, įrengiami, pradedami naudoti dujiniai prietaisai turi būti suderinti ir atitikti šalyje ar konkretaus vartotojo naudojamų dujų parametrus (Wobbe indeksą, dujų slėgį, dujų rūšį (šeimą). Šie parametrai turi būti nurodyti pastato dujų sistemos projekte. Šalyje naudojami dujiniai prietaisai, naudojantys gamtines dujas, turi būti suderinti 2-os šeimos, H (aukšto kaloringumo) grupės, G20 tipo gamtinėms dujoms. Lietuvoje naudojamos suskystintos naftos dujos turi atitikti teisės akto, nurodyto Taisyklių 1 priedo 8 punkte, nustatytus reikalavimus.
  4. Įrengiant oro pritekėjimą į dujinius prietaisus, dūmų šalinimą turi būti įvertinti ir tose bei gretimose patalpose numatomi sumontuoti ar esami kiti kietąjį arba skystąjį kurą deginantys prietaisai, oro kondicionavimo, vėdinimo įrenginiai, galintys turėti įtakos dujinių prietaisų darbui.
  5. Įrengiant dujinius prietaisus rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, negyvenamuosiuose pastatuose, gyvenamųjų pastatų butuose ar kitose patalpose > 35 kW vardinės galios (išskyrus vieno buto gyvenamuosius pastatus), turi būti įrengta patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas. Patalpų garsinė uždujinimo signalizacija turi suveikti (garso signalu įspėti apie patalpoje atsiradusias dujas), kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 20 % apatinės dujų sprogimo ribos. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas turi suveikti, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 40 % apatinės dujų sprogimo ribos. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas įrengiamas lauke dujotiekio įvedime į pastatą ir jis turi būti apsaugotas nuo kritulių. Pastato viduje automatinis dujų išjungimo vožtuvas gali būti įrengiamas tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kai jis įrengiamas atskiro vartotojo dujų sistemoje. Uždujinimo detektorius įrengiamas ne toliau kaip 4 m (matuojant horizontaliai) nuo labiausiai tikėtinos dujų nutekėjimo vietos. Esant išskaidytiems taršos šaltiniams, vienas uždujinimo detektorius įrengiamas kiekvienam 100 m2patalpos plotui, bet ne mažiau kaip vienas detektorius patalpai – tokioje vietoje, kurioje labiausiai tikėtinas dujų susikaupimas. Tuo atveju, kai pastate įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, automatinio dujų išjungimo vožtuvo valdymas turi būti vykdomas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, kad pastate kilus gaisrui būtų nutrauktas dujų srautas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Dujiniai prietaisai turi būti įžeminti, jeigu dujinio prietaiso gamintojas nenustato kitaip.
  2. Kaip galima įrengti šiame Taisyklių skyriuje nenurodytus dujinius prietaisus, sprendžiama, vertinant prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus, prietaiso paskirtį, galingumą, degimo produktų šalinimo būdą ir kitus parametrus. Naujai įrengiami dujiniai prietaisai turi būti su saugos ir reguliavimo įtaisais, kurie užtikrina saugų dujinių prietaisų darbą be nuolatinės jų priežiūros.

 

  1. DUJINIŲ PRIETAISŲ PRIJUNGIMAS

 

  1. Dujiniai prietaisai prie dujotiekio paprastai prijungiami išardomomis jungtimis.
  2. Dujinio prietaiso jungiamieji vamzdžiai gali būti gofruoti nerūdijančio plieno vamzdžiai, lanksčiosios jungtys arba kietosios jungtys. Lanksčiosios jungtys leidžiamos ne didesnio kaip 0,1 bar darbinioslėgio dujiniams prietaisams prijungti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Dujiniai prietaisai, kurių vardinė galia didesnė nei 100 kW, prie dujotiekio turi būti jungiami kietąja jungtimi su vibraciją slopinančia jungtimi.
  2. Patalpose esantiems dujiniams prietaisams prijungti naudojamo gofruoto nerūdijančio plieno vamzdžio ar lanksčiosios jungties ilgis negali viršyti 2 m.
  3. Prijungiant dujinius prietaisus lanksčiosios jungtys negali kirsti sienų, langų bei durų. Lanksčiosios jungtys turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų, šilumos ir chemikalų poveikio. Lanksčiosios jungtys turi būti įrengtos atvirai, kad negulėtų ant grindų ir nebūtų įtemptos. Prie statybinių konstrukcijų lanksčiosios jungtys turi būti pritvirtintos specialiomis apkabomis, kad tvirtinant nebūtų pažeistos.

 

III. DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

  1. Dujinius prietaisus įrengti galima tik patalpose, kuriose pagal jų padėtį pastate, dydį, konstrukcines savybes ir naudojimo pobūdį tai nėra pavojinga. Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurios yra tokių išmatavimų, kad bus užtikrintas tinkamas prietaisų įrengimas ir eksploatavimas. Kai vienoje patalpoje įrengiami skirtingų tipų dujiniai prietaisai, turi būti įvertinti kiekvienam dujiniam prietaisui keliami reikalavimai.
  2. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų ir teisės akto, nurodyto Taisyklių 1 priedo 15 punkte, nustatytus reikalavimus. Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).
  2. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 45°, matuojant nuo rūsio sienos.
  3. Patalpų, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta Taisyklėse. Patalpų dydis turi užtikrinti saugų ir patikimą dujinių prietaisų eksploatavimą.
  4. Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas). Rūsiuose, negyvenamosiose patalpose, patalpose su nuožulniomis lubomis dujinius prietaisus leidžiama įrengti, kai patalpų aukštis jų įrengimo vietoje yra ne žemesnis kaip 2 m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Draudžiama įrengti dujinius prietaisus:

108.1. laiptinėse, patalpose tarp laiptinių ir išėjimų į lauką, išėjimo, evakavimo(si) keliuose (laiptinėse, koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.). Šis reikalavimas netaikomas gyvenamosios paskirties ne daugiau kaip dviejų butų pastatams (namams);

108.2. patalpose ir patalpų dalyse, kurioms keliamas apsaugos nuo sprogimo reikalavimas (pagal gaisrinės saugos taisykles (Taisyklių 1 priedo 11 ir 12 punktai);

108.3. daugiabučių pastatų rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse (Taisyklių 1 priedo 9 punktas), liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, patalpose, kuriose dujotiekis gali būti tiesiogiai veikiamas agresyvių medžiagų;

108.4. miegamuosiuose kambariuose, išskyrus vieno kambario butus, kai įrengiamas C tipo dujinis prietaisas, turintis gamintojo patvirtintą atitikimą didesniems sandarumo reikalavimams (pavyzdžiui, pažymėtas simboliu „x“), automatinis dujų išjungimo vožtuvas ir patalpų uždujinimo signalizacija;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

108.5. A ir B tipo dujinius prietaisus voniose ir tualetuose;

108.6. aukštesniuose kaip 12 aukštų pastatuose;

108.7. kituose pastatuose ar patalpose, jei tai draudžia kiti teisės aktai.

  1. Dujinių šilumos siurblių, stacionarių degimo variklių, šaldymo įrenginių, kai jų vardinė galia yra didesnė kaip 50 kW, įrengimo patalpos, turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir patalpos, kuriose įrengiamų visų dujinių prietaisų bendra vardinė galia didesnė kaip 100 kW.
  2. Nuo dujinių prietaisų iki degių statybos produktų (medžiagų) ir įmontuojamųjų baldų turi būti tokie atstumai arba skydai, kad, naudojant dujinius prietaisus, negalėtų įkaisti daugiau kaip iki 85 °C temperatūros. Šis reikalavimas įvykdytas, jei laikomasi dujinio prietaiso gamintojo nurodytų atstumų ir galimų priemonių arba, jei tokių duomenų pateiktoje techninėje dokumentacijoje nėra, turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 40 cm atstumas.
  3. Įrengiant dujinius prietaisus prie sienų iš B ar žemesnės degumo klasės statybos produktų, dujiniai prietaisai turi būti izoliuoti nuo šių statybos produktų ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais. Izoliacija turi išsikišti ne mažiau kaip 10 cm į šonus už dujinio prietaiso korpuso ar kitų įkaistančių dujinio prietaiso dalių.
  4. Nuo dujinių prietaisų iki patalpos sienų, kitų statybinių konstrukcijų ar kito dujinio prietaiso turi būti išlaikomi gamintojo nurodyti atstumai. Kai gamintojas atstumų nenurodo, nuo labiausiai atsikišusių dujinio prietaiso priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos ar kitų pastato konstrukcijų turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 1 m atstumas.
  5. Garažuose galima įrengti tik izoliuotus (C tipo) dujinius prietaisus, kurių paviršių temperatūra, esant vardinei galiai, neviršija 300 °C. Draudžiama ant šių dujinių prietaisų krauti (dėti) daiktus, jei jų paviršiai, esant vardinei galiai, gali įkaisti daugiau kaip 85 °C. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą dujinių prietaisų apsaugą nuo mechaninių pažeidimų.
  6. Dujiniams prietaisams tiekiamas degimo oro kiekis, degimo produktų šalinimas turi atitikti konkretaus dujinio prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus. Jeigu gamintojas to nenustatė, turi būti vadovaujamasi šių Taisyklių nustatytais reikalavimais.

 

  1. A TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

 

  1. A tipo dujinius prietaisus įrengti galima, tik jei degimo produktai iš dujinio prietaiso įrengimo patalpos šalinami saugiai ir užtikrinamas reikiamas oro keitimas.
  2. A tipo dujinėms viryklėms ne didesnės nei 11 kW vardinės galios pakanka, kad patalpos, kurioje prietaisas įrengiamas, tūris būtų didesnis nei 15 m3ir kad patalpa būtų su varstomu langu arba langu ir orlaide, vėdinimo kanalu ir būtų natūraliai vėdinama. Jei patalpoje virš dujinės viryklės yra įrengtas garų surinktuvas su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema, tai kitokio vėdinimo įrengti nebūtina. Kai aukščiau nurodyti dujiniai prietaisai įrengiami ne atskiroje virtuvėje, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 30 m3.
  3. Didesnės kaip 11 kW dujinėms viryklėms, bet neviršijančios 18 kW vardinės galios, pakanka, kad patalpa, kurioje jos įrengiamos, būtų didesnio tūrio kaip 2 m3/kW, kad jos būtų naudojamos tik kartu su garų surinktuvu su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema arba valdomu buto vėdinimo įrenginiu (ne recirkuliacinio veikimo), kurių ištraukiamo oro tūris kiekvienam bendros vardinės galios kW būtų ne mažesnis kaip 15 m3/h. Reikalingam degimo oro kiekiui tiekti turi būti ir atitinkamos oro tiekimo angos. Kai aukščiau nurodyti dujiniai prietaisai įrengiami ne atskiroje virtuvėje, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 30 m3.
  4. Kitaisatvejais, nei nurodyta Taisyklių 116 ir 117 punktuose, A tipo dujinius prietaisus įrenginėti galima tik tada, jei degimo produktai iš patalpos, kurioje stovi prietaisas ir kurioje užtikrintas vėdinimas, nekeliant pavojaus šalinami į lauką. Laikoma, kad taip yra, jei įvykdyti šie reikalavimai:

118.1. Naudojant dujinius prietaisus automatiniai vėdinimo įrenginiai (kurie turi įsijungti kartu su dujiniu prietaisu) iš patalpos, kurioje įrengiamas prietaisas, šalintų į lauką ne mažesnį kaip 30 m3/h vienam bendros vardinės galios kW tenkantį oro tūrio srautą ir būtų atitinkamos oro tiekimo angos.

118.2. Specialūs saugos įrenginiai patalpoje, kurioje įrengiamas prietaisas, atjungtų dujų srautą anglies viendeginio koncentracijai viršijus 30 ppm.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

118.3. Minimalus patalpų tūris, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, Taisyklių 118.1 ir 118.2 punktuose numatytais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 15 m3.

 

  1. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

 

  1. B tipo dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, jei užtikrinamas pakankamas degimo oro tiekimas ir tinkamas degimo produktų šalinimas (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) ir patalpos atitinka dujinių prietaisų patalpų bendruosius reikalavimus, nustatytus Taisyklių V skyriaus III skirsnyje.
  2. B tipo dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių tūris yra ne mažesnis kaip 1 m3kiekvienam tokių dujinių prietaisų bendros vardinės galios kW, jeigu dujinio prietaiso gamintojas nenurodė kitaip.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. B tipo dujinius prietaisus iki 35 kW vardinės galios leidžiama įrengti natūraliai vėdinamose patalpose (kai degimo oras tiekiamas per orlaides lange ir plyšius durų angoje), kurių tūris ne mažesnis kaip 4 m3kiekvienam dujinio prietaiso bendros vardinės galios kW. Į patalpos tūrį leidžiama įskaičiuoti vienos gretutinės susisiekiančios patalpos tūrį, jei:

121.1. gretutinė patalpa atitinka dujinių prietaisų patalpų bendruosius reikalavimus;

121.2. tarp gretutinių patalpų įrengiamos neuždaromos angos degimo orui tiekti ne mažesnio skerspjūvio nei reikalaujama degimo oro tiekimo angoms (pagal angoms keliamus reikalavimus);

121.3. bet kuriuo atveju, kai patalpos parenkamos įskaičiuojant ir gretutinę patalpą, dujinių prietaisų įrengimo patalpos tūris negali būti mažesnis kaip 7,5 m3.

  1. B tipo dujiniai prietaisai gali būti įrengiami patalpose, kuriose, jas naudojant pagal paskirtį, gali būti žmonės (pvz., pobūvių, sporto patalpos ir pan.), tik jei dujiniuose prietaisuose yra įrengti degimo produktų kontrolės įtaisas (papildomas ženklinimas „BS“ arba „AS“) ir šalinamų degimo produktų srauto užtikrinimo įtaisas.
  2. Degimo oro tiekimas B tipo dujiniams prietaisams iki 35 kW vardinės galios yra pakankamas, jei įrengimo patalpoje esant ne didesniam kaip 0,04 mbar neigiamam slėgiui lauko atžvilgiu natūraliu būdu arba techninėmis priemonėmis tiekiamo degimo oro į B tipo dujinius prietaisus ir skystojo ar kietojo kuro prietaisus, degimui naudojančius įrengimo patalpos orą, kiekis per valandą yra ne mažiau kaip 1,6 m3kiekvienam bendros vardinės galios kW.
  3. Didesnei kaip 35 kW bendrai dujinių prietaisų vardinei galiai priskaičiuojamas iš lauko tiekiamo degimo oro kiekis (m3per valandą tiekiamas oras iš lauko, esant 0,04 mbar skirtuminiam slėgiui) turi būti toks, kaip nurodytas prietaiso gamintojo techninėje dokumentacijoje.
  4. Į patalpas tiekiamo oro srautas neturėtų būti didesnis už reikalingą tiekiamo oro srauto tūrį daugiau kaip 1,3 karto.
  5. Kartu su dujiniais prietaisais naudojant kieto kuro prietaisus su uždaromomis durelėmis, kurių galia 8 kW / 1 kg kuro, jiems reikalingas 12,5 m3 / kg kuro degimo oro tiekimas.
  6. Laikoma, kad kieto kuro prietaisų be durelių galia yra 340 kW / 1 m2angos.
  7. Dekoratyviosios liepsnos židiniams, kurie pagal paskirtį gali būti naudojami atviri arba yra be degimo kameros durelių (jei įrengimo patalpoje, bute ar naudojamojoje patalpoje nėra daugiau neizoliuotų kurą deginančių prietaisų), – taikytina 225 kW / 1 m2degimo kameros angos vardinė galia.

 

  1. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ ĮRENGIMAS PATALPOSE, IŠ KURIŲ ORAS IŠTRAUKIAMAS VENTILIATORIUMI

 

  1. Įrengiant B tipo dujinius prietaisus patalpose, iš kurių oras ištraukiamas ventiliatoriumi, būtina užtikrinti, kad į patalpas iš lauko būtų tiekiama tiek oro, kad ventiliatorius neturėtų įtakos dujinių prietaisų degimo orui tiekti ir degimo produktams šalinti ir būtų užtikrinamas saugus jų naudojimas arba kad dirbant oro ištraukimo įrenginiui (pvz., gartraukiui, vėdinimo džiovyklei, vėdinimo įrenginiui) dujiniai prietaisai negalėtų būti naudojami.
  2. Dujinius prietaisus ir oro ištraukimo įrenginius toje pačioje patalpoje galima naudoti vienu metu, jei:

130.1. dujiniai prietaisai yra su srauto užtikrinimo įtaisu ir su degimo produktų šalinimo kontrolės įtaisu;

130.2. užtikrinamas reikalingas oro tiekimas. Į patalpas su vėdinimu, kuriose įrengti B tipo dujiniai prietaisai, be vėdinimui būtino srauto tūrio oro (tiekiamo oro), turi patekti papildomas prietaisams reikalingas degimo oro kiekis ne mažesnis kaip 1,6 m3 vienam dujinio prietaiso vardinės galios kW;

130.3. esant didžiausiam oro srautui įrengimo patalpoje negali susidaryti didesnis kaip 0,04 mbar neigiamas slėgis;

130.4. vėdinimo oras ir degimo oras tiekiamas per angą, išeinančią į lauką. Bendros oro tiekimo ir degimo oro tiekimo angos skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip apskaičiuotas pagal formulę ir ne mažiau kaip 150 cm2:

 

A=150+2*(QNL+0,625*VE–50) (1)

 

čia:

A – oro ir degimo oro tiekimo angos plotas (cm2),

QNL – bendra įrengtų neizoliuotų kurą deginančių prietaisų vardinė galia (kW),

VE – ištraukimo įrenginio oro srauto tūris (m3/h).

 

Pastabos:

  1. Šios nuostatos yra taikomos ir tuo atveju, kai vėdinimo įrenginys yra gretutinėje su dujiniu prietaisu tiesiogiai (per duris) susisiekiančioje patalpoje ir oro tiekimo angos yra bendros.
  2. Angų plotams nustatyti galima naudoti Lietuvos standarte LST EN 13141-2 nurodytą matavimo techniką.
  3. Kai oro srautų tūrio suma ne didesnė kaip 80 m3/h, pakanka 150 cm2laisvojo skerspjūvio ploto angos, išeinančios į lauką.

 

VII. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ ORO TIEKIMO IR PATALPŲ VĖDINIMO ANGŲ REIKALAVIMAI

 

  1. Vėdinimo angos turi atitikti šiuos reikalavimus:

131.1. Patalpa, kurioje įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinama. Oro pasikeitimas gali būti natūralus arba mechaninis. Vėdinimo būdas bei vėdinimo angų išdėstymas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir naudojamų dujų savybes.

131.2. B1 ir B4 dujinius prietaisus galima įrenginėti patalpose, turinčiose dvi tiesiogiai į lauką išeinančias angas. Abiejų angų laisvasis skerspjūvis turėtų būti vienodo dydžio. Abi angos turi būti toje pačioje sienoje (išorinėje sienoje). Angų negalima uždarinėti ar užstatyti. Aukščiau esanti anga turėtų būti įrengta ne žemiau kaip 1,80 m virš grindų, apatinė – arti grindų. Abi angos kartu gali būti ir degimo oro tiekimo angos. Laisvasis angų skerspjūvis apskaičiuojamas pagal būtiną į lauką išeinančios degimo oro tiekimo angos skerspjūvį, tačiau kiekvienos angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 75 cm2.

131.3. Naudojant oro tiekimo vamzdžius ir oro šalinimo šachtą, oro šalinimo šachta turi eiti per stogą ir atsiverti į viršų. Jos grynasis skerspjūvis turi visą laiką išlikti vienodas. Jei skerspjūvis stačiakampis, ilgesniosios pusės dydis negali daugiau kaip dukart viršyti trumpesniosios pusės dydį. Trumpesnioji pusė turi būti ne trumpesnė kaip 10 cm. Grynasis skerspjūvis turi būti ne mažesnis kaip nurodytas formulėje ir ne mažiau kaip 180 cm2:

 

SUMA(QNL)=(0,734*A)/((2,7/h)+(15,774/(A)^0,7))61/2 (2)

 

čia:

SUMAQNL  bendra vardinė galia (kW),

A – ištraukiamosios vėdinimo šachtos skerspjūvis (cm2),

h – ištraukiamosios vėdinimo šachtos aukštis (m).

 

  1. Apskaičiuojant ištraukiamosios vėdinimo šachtos aukštį h turi būti atkreipiamas dėmesys į ekvivalentiško ilgio krypties pokyčius:

132.1. pasikeitus vamzdžio krypčiai 90° h turi būti padidinamas 3 m;

132.2. pasikeitus vamzdžio krypčiai 45° – 1,5 m;

132.3. įrengiant groteles – 0,5 m.

  1. Oro šalinimo anga, einanti į šachtą, turi būti ne mažesnė už oro šalinimo šachtos skerspjūvį. Oro tiekimo anga turi būti kuo arčiau grindų, o oro šalinimo šachtos anga – sienos viršutinėje dalyje, ne žemiau kaip 1,80 m virš grindų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Oro šalinimo vamzdyno slėgio nuostolis turi neviršyti oro tiekimo vamzdyno slėgio nuostolio.
  2. B tipo dujinių prietaisų iki 50 kW vardinės galios patalpų degimo oro tiekimo anga turi būti ne mažesnio kaip 150 cm2ploto į lauką išeinanti degimo oro tiekimo anga (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 121 punkte). Kiekvienam 50 kW viršijančios bendros vardinės galios kW degimo oro tiekimo angos plotas turi būti didinamas 2 cm2daugiau. Šį plotą galima padalyti ne daugiau kaip dviem angoms.
  3. Degimo oro tiekimo angos gali būti uždaromos, jei saugos įtaisai užtikrina, kad dujų degikliai gali būti naudojami tik tada, kai angos atidarytos (būtina blokuotė per elektros valdymo grandinę). Vielinį tinklą ar groteles – ne mažesnio kaip 10 mm dydžio akutės – naudoti galima, jei išlaikomas nustatytas laisvasis skerspjūvis.
  4. Degimo oro tiekimo vamzdynas gali būti nutiestas tiek įrengimo patalpos viduje, tiek ir per kitas patalpas. Jei degimo oras gaunamas iš oro tiekimo šachtos, šachtos anga negali būti virš degimo produktų šalinimo sistemos angos.
  5. B tipo dujiniai prietaisai iki 35 kW vardinės galios gali būti su spintos pavidalo gaubtu. B1ir B4tipo dujinių prietaisų spintos pavidalo gaubtas su įrengimo patalpa turi būti atvirai sujungtas per ne mažesnio kaip 600 cm2 laisvojo skersmens viršutinę ir apatinę angas. B2, B3 ir B5 tipo dujinių prietaisų spintos pavidalo gaubtas su įrengimo patalpa turi būti atvirai sujungtas per ne mažesnio kaip 150 cm2 laisvojo skersmens viršutinę ir apatinę angas. Angos turi būti išdėstytos pagal dujinių prietaisų gamintojo techninėje dokumentacijoje pateiktus duomenis ir brėžinius. Tarp gaubto ir kurą deginančio prietaiso apvalkalo iš šonų ir į priekį turi būti 10 cm atstumas. Šio reikalavimo galima nesilaikyti, jei spintos pavidalo gaubte įrengtas dujinis prietaisas kartu su ja yra išlaikęs tam tikro tipo bandymą pagal Taisyklių 1 priedo 6 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus arba tai leidžia gamintojo pateikta įrengimo instrukcija.

 

VIII. C TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ PATALPŲ REIKALAVIMAI

 

  1. C tipo dujiniai prietaisai be ventiliatoriaus arba su ventiliatoriumi atitinkantys didesnius sandarumo reikalavimus (kai visos degimo produktų šalinimo vamzdžių jungtys yra apspaudžiamosios arba virintinės, arba dujiniai prietaisai yra pažymėti simboliu „x“) įrengiami vadovaujantis gamintojo nurodymais. Tokie prietaisai gali būti įrengiami Taisyklių V skyriaus III skirsnyje nurodytose patalpose be vėdinimo, jeigu šiose patalpose įrengiama uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal Taisyklių 94 punkto reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. C tipo dujiniai prietaisai su ventiliatoriumi, kurių visos degimo produktų šalinimo vamzdžių jungtys nėra apspaudžiamosios arba virintinės, arba dujiniai prietaisai nepažymėti simboliu „x“, turi būti įrengiami patalpose, kuriose yra viena į lauką išeinanti oro tiekimo anga, kurios laisvasis skerspjūvis ne mažesnis nei 150 cm2, arba dvi angos – atitinkamai po 75 cm2arba patalpos turi atitikti B tipo dujiniams prietaisams nustatytus reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. C tipo dujinius prietaisus leidžiama įrengti patalpose, jei dujinio prietaiso įrengimo patalpos tūris ne mažesnis kaip 7,5 m3.
  2. Degimo oras C tipo dujiniams prietaisams vamzdžiais tiekiamas tiesiogiai iš lauko. Degimo oro ortakis gali būti pastate įrengta šachta, atskirai įrengta vamzdžių sistema arba dujinio prietaiso dalis, kurios tipas patvirtintas kartu su juo. Pritekančio degimo oro kiekis turi atitikti dujinio prietaiso gamintojo nurodymus.

 

  1. Papildomi Reikalavimai patalpoms, kuriose gali būti įrengti B arba C tipo dujiniai prietaisai, kurių bendra vardinė galia didesnė kaip 100 kW

 

  1. Patalpos, kuriose įrengiamų visų dujinių prietaisų bendra vardinė galia didesnė kaip 100 kW, o vieno dujinio prietaiso vardinė galia neviršija 400 kW:

143.1. neturi būti naudojamos kitais tikslais. Patalpoje be dujinių prietaisų gali būti tik dujotiekis, uždarymo įtaisai, dujų slėgio reguliavimo įrenginiai (įtaisai), matavimo priemonės, skystąjį ir kietąjį kurą deginantys prietaisai;

143.2. neturi būti su angomis į kitas patalpas, išskyrus durims skirtas angas. Šios durys turi būti priešdūminės, ne žemesnės kaip COSm klasės (Taisyklių 1 priedo 10 punktas).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Jei patalpose kartu su dujiniu prietaisu įrengiami ir kietąjį kurą deginantys prietaisai, tai kietąjį kurą deginančių prietaisų bendra vardinė galia negali viršyti 50 kW. Kitu atveju turi būti laikomasi katilinių patalpoms keliamų reikalavimų.
  2. Dujinius prietaisus draudžiama montuoti patalpose, kurių apdaila yra iš žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų. Šios patalpos įrengiamos:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

145.1. prie I atsparumo ugniai laipsnio pastato sienos priblokuotuose vieno aukšto priestatuose;

145.2. ant plokščio stogo;

145.3. pastogėse;

145.4. atskirai stovinčiuose pastatuose.

  1. Bendros sienos tarp dujinių prietaisų patalpos ir pastato ar gretimų patalpų turi būti be angų (dujinių prietaisų patalpos ribose).
  2. Įrengiant dujinius prietaisus pastogėse, dujinių prietaisų patalpų durys turi išeiti į laiptinę, dujinių prietaisų patalpos sienų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip REI 120, šalia dujinio prietaiso patalpos negali būti gyvenamųjų ir žmonių buvimo patalpų.
  3. Sienų tarp priblokuotos dujinių prietaisų patalpos ir pastato atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip REI 120.
  4. Įėjimas į priblokuotą patalpą, kurioje įrengti dujiniai prietaisai, įrengiamas tiesiai iš kiemo arba per priešgaisrinį šliuzą.
  5. Įėjimas į patalpą, įrengtą ant plokščio stogo, turi būti nuo stogo arba iš bendros laiptinės.
  6. Jeigu ant plokščio stogo įrengtose patalpose sumontuoti dujiniai prietaisai, naudojantys suskystintas naftos dujas, tai įėjimas į šias patalpas turi būti tik nuo stogo.
  7. Durų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip EW30-C0.
  8. Dujinių prietaisų patalpos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m.
  9. Dujinių prietaisų keliamas triukšmas ir vibracija turi būti ne didesni, negu leidžia higienos normos.
  10. Patalpos langų ar angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,03 m2vienam patalpos tūrio kubiniam metrui arba ne mažesnis kaip 30 % didžiausios išorinės sienos ploto.
  11. Jei patalpoje įrengtų langų plotas yra nepakankamas, trūkstamas angų plotas kompensuojamas įrengiant papildomas angas, uždengtas lengvai numetamomis konstrukcijomis, kurių masė ne didesnė kaip 70 kg/m2.
  12. Patalpos grindys turi būti nelaidžios vandeniui, iš ne žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas).
  13. Patalpa, kurioje įrengti dujiniai prietaisai, turi būti vėdinama taip, kad oras joje keistųsi tris kartus per valandą. Oro pasikeitimas gali būti natūralus arba mechaninis.
  14. Draudžiama įrengti mechaninę patalpos vėdinimo sistemą, kai įrengiami B tipo dujiniai prietaisai su natūralia degimo produktų šalinimo sistema.
  15. Dujinių prietaisų patalpoje turi būti įrengta patalpų garsinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas.
  16. Patalpoje turi būti įrengta nesprogi kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas išorėje, prie įėjimo į patalpą. Prie jungiklio turi būti užrašas „Nesprogios kontrolinės apšvietimo sistemos jungiklis“. Jei jungiklis įrengiamas lauke, jis turi būti apsaugotas nuo kritulių.
  17. Patalpos, kuriose įrengti šiame Taisyklių skirsnyje nurodyti dujiniai prietaisai, privalo būti rakinamos ir turėti patalpos durų atidarymo signalizaciją.
  18. Šio Taisyklių skirsnio nuostatos netaikomos katilinėms, kurios įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, nurodytų Taisyklių 1 priedo 115–116 punktuose, nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. DUJINIŲ SPINDULIUOJANČIŲ ŠILDYTUVŲ ĮRENGIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Leidžiama įrengti infraraudonųjų spindulių šildytuvus (toliau – IRSŠ), kurių naudojimas yra įteisintas nustatytąja tvarka. IRSŠ įrengiami pagal Taisyklių, normatyvinių dokumentų, atitinkamų standartų (Taisyklių 1 priedo 111–113 punktai) reikalavimus ir šių dujinių prietaisų gamintojų rekomendacijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Pastatams šildyti skirti IRSŠ, veikiantys be nuolatinės priežiūros, turi turėti automatinę sistemą, nutraukiančią dujų srautą į dujų degiklį šiam užgesus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Draudžiama įrengti šviesaus spinduliavimo IRSŠ:

166.1. gyvenamosios, mokslo, gydymo paskirties pastatuose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas);

166.2. patalpose, kurios priskiriamos Asg, Bsg, Cg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas);

166.3. pastatų (statinių) rūsiuose.

  1. Draudžiama įrengti tamsaus spinduliavimo IRSŠ patalpose, kurios priskiriamos Asgir Bsgkategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas).
  2. Tamsaus spinduliavimo šildytuvai gali būti įrengiami Cgkategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpose (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), kuriose laikomos (sandėliuojamos), naudojamos, gaminamos, perdirbamos ar kitaip apdorojamos mažai degios medžiagos, jei šiose patalpose neišsiskiria arba nesusidaro sprogimui pavojingi dujų, garų, miglos ar dulkių su oru mišiniai.
  3. Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius IRSŠ patalpose, kurios jungiasi su rūsio patalpomis arba kurių grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus lygio. Jei vienintelis įėjimas į rūsio patalpas yra per suskystintomis naftos dujomis dujofikuotą patalpą, atskirtą sienomis ir durimis (ne liuku), tai rūsio, kaip padidintos rizikos dėl dujų kaupimosi, patalpoje turėtų būti įrengiama uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal Taisyklių 94 punkto reikalavimus.
  4. Oras iš patalpų, kuriose įrengti suskystintas naftos dujas naudojantys IRSŠ, turi būti šalinamas taip: 2/3 iš apatinės patalpos dalies ne aukščiau kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų ir 1/3 iš viršutinės patalpos dalies, užtikrinant ne mažesnę kaip vienkartinę oro kaitą per valandą.
  5. Minimalus atstumas nuo IRSŠ iki statinio konstrukcijų iš B ir žemesnės degumo klasės statybos produktų turi būti toks, kad, veikiant IRSŠ, konstrukcijų paviršiai neįkaistų daugiau kaip 500 °C. Minimalūs atstumai iki statinio konstrukcijų ir atvirosios elektros instaliacijų nurodyti IRSŠ gamintojo pateiktoje techninėje dokumentacijoje.
  6. Mažiausias leidžiamas IRSŠ įrengimo aukštis turi būti toks, koks nurodytas IRSŠ gamintojo pateiktoje techninėje dokumentacijoje.
  7. Į patalpą, kurioje įrengti IRSŠ, turi patekti grynas oras degimui. Jei IRSŠ vardinė galia mažesnė kaip 0,25 kW/m3patalpos tūrio, degimo oro tiekimo reikalavimas netaikomas.
  8. C tipo IRSŠ Taisyklių 173 punkto reikalavimas yra netaikomas.
  9. Patalpa, kurioje įrengiami IRSŠ, turi būti vėdinama atsižvelgiant į šioje patalpoje vykdomą veiklą ir jos technologinius reikalavimus.
  10. Jei oro kaita patalpoje, kurioje įrengiami A tipo IRSŠ, yra ne didesnė kaip 1,5 patalpos tūrio per valandą arba 1 m3patalpos tūrio tenka daugiau kaip 0,05 kW vardinės galios, turi būti įrengtas papildomas vėdinimas. Vėdinimas privalo užtikrinti oro kaitą ne mažiau kaip 10 m3per valandą kiekvienam vardinės galios kW. Įrengiant papildomą patalpos vėdinimo sistemą, oras turi būti tiekiamas ne dujų degiklių spinduliavimo zonoje. Įrengiant A tipo IRSŠ, oro šalinimo angos turi būti įrengiamos aukščiau šildytuvų, oro kaita patalpose turi būti tokia, kad CO ir NOx koncentracija neviršytų leistinosios, nustatytos teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 16 ir 17 punktai).

 

VII. DUJINIŲ PRIETAISŲ DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMAS

 

  1. BENDRIEJI NURODYMAI

 

  1. Dūmtraukiai, jungiamieji dūmtakio vamzdžiai turi būti tokios konstrukcijos ir taip įrengti, kad dujinių prietaisų naudojimas būtų saugus ir patikimas bei atitiktų naudojamų dujų charakteristikas. Visiems įrengtiems dūmtraukiams turi būti surašyti Taisyklių 11 priede nurodyti „Dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros“ ir „Dūmtraukio įdėklo, dūmtraukio-ortakio įrengimo“ aktai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Reikalavimai dūmtraukiams, prie kurių prijungiami dujinį kurą deginantys prietaisai:

178.1. Turi būti parinkti vadovaujantis Lietuvos standartais LST EN 483+A2:2002, LST EN 677:1999, LST EN 1443:2003, LST EN 13384-1:2003+A2:2008, LST EN 13384-2:2003+A1:2009 ar gamintojo techninėje dokumentacijoje pateiktais nurodymais.

178.2. Dūmtraukio vidinis paviršius turi būti apsaugotas nuo kondensato ir rūgšties poveikio, įrengiant įdėklą iš korozijai bei rūgščiai atsparių statybos produktų ir kondensato surinktuvą (kondensato rinktuvas nebūtinas kondensaciniams katilams).

178.3. Dūmtraukių apatinėje dalyje valymo ir apžiūros angos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima patikrinti dūmtraukių vidų bei juos išvalyti.

178.4. Metalinių dūmtraukių ir jungiamųjų dūmtakių vamzdžių sujungimo vietose viršutinio dūmtraukio apatinė dalis įleidžiama į apatinio dūmtraukio viršutinę dalį arba pagal kondensato tekėjimo kryptį.

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Keli dujiniai prietaisai gali būti prijungti prie vieno dūmtraukio, jei vamzdis yra iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų arba yra įrengta automatinė apsaugos nuo ugnies plitimo tarp aukštų sistema arba yra naudojamos kitos analogiškos priemonės.
  2. Jungiant kelis dujinius prietaisus prie vieno dūmtraukio turi būti įrengtos priemonės, neleidžiančios susidaryti atbuliniam degimo produktų srautui į dujinį prietaisą.
  3. B ir C tipo dujinių prietaisų degimo produktai turi būti šalinami į lauką. Tam gali būti naudojami:

181.1. dūmtraukiai, paženklinti „CE“ ženklu;

181.2. dūmtraukiai, išbandyti ir sertifikuoti kartu su dujiniu prietaisu, prie kurio jie priklauso;

181.3. ortakio-dūmtraukio sistemos, paženklintos „CE“ ženklu;

181.4. atskirai įrengti dūmtraukiai, atitinkantys Lietuvos standarto LST EN 13084 reikalavimus.

  1. Draudžiama tiesti jungiamuosius dūmtakio vamzdžius per kitus aukštus.
  2. Draudžiama jungiamuosius dūmtakių vamzdžius tiesti per gyvenamąsias patalpas, kuriose nėra įrengiami dujiniai pritaisai, taip pat per antresoles, sienines spintas, sandėlius, kuriuose saugomos degios medžiagos, ir per bendro naudojimo laiptines.
  3. Ant dūmtraukio sienų ir dūmtraukio konstrukcijų negalima įrengti įrangos, medinių įdėklų, tvirtinimo strypų, kablių, atramų ir kitų įrenginių, kurie pagal jų paskirtį nėra dūmtraukio dalys.
  4. Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti prie vėdinimo kanalo arba dūmtraukio, prie kurio prijungti kietojo kuro katilai, krosnys ar židiniai.
  5. Dūmtraukiai, dūmtraukio įdėklai, dūmtraukio-ortakio sistemos, jungiamieji dūmtakio vamzdžiai turi būti paženklinti „CE“ ženklu ir atitikti tokius reikalavimus:

186.1. temperatūros klasė turi būti ne žemesnė už dujinio prietaiso gamintojo deklaruojamą šalinamų degimo produktų temperatūrą;

186.2. slėgio klasė turi būti N1, kai degimo produktai šalinami natūralia trauka ir atitinkamai P1 (iki 200 Pa) arba H1 (iki 5000 Pa), kai degimo produktai šalinami priverstinai;

186.3. atsparumo kondensatui klasė, priklausomai nuo dūmtraukio eksploatavimo sąlygų, turi būti D, kai dūmtraukis eksploatuojamas sausomis sąlygomis, arba W, kai dūmtraukis eksploatuojamas drėgnomis sąlygomis;

186.4. atsparumo korozijai klasė turi būti 2 arba 3, o metalinių dūmtraukių, dūmtraukio įdėklų, dūmtraukio-ortakio sistemos, jungiamųjų dūmtakio vamzdžių nurodyta 1861 punkte;

186.5. atsparumo suodžių gaisrui klasė gali būti G arba O.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

186.1 Metalinių dūmtraukių, dūmtraukio įdėklų, dūmtraukio-ortakio sistemos, jungiamųjų dūmtakio vamzdžių atsparumas korozijai deklaruojamas pagal vidinės sienelės medžiagos tipą, nurodytą šio punkto 1 lentelėje ir sienelės storį ir žymimas Vm arba remiantis atliktu atitinkamu korozijos bandymu pagal Lietuvos standartą LST EN 1856-1 ir žymimas V2 arba V3.

Metalinių dūmtraukių, dūmtraukio įdėklų, dūmtraukio-ortakio sistemos, jungiamųjų dūmtakio vamzdžių vidinės sienelės storis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 mm, išskyrus esamų dūmtraukių renovavimui skirtus daugiasluoksnius lanksčius įdėklus, kurių medžiagos tipas pagal šiame punkte nurodytą 1 lentelę yra ne mažesnis kaip 50, o vidinės sienelės storis ne mažesnis kaip 0,1 mm.

 

1 lentelė. Metalinių dūmtraukių, dūmtraukio įdėklų, dūmtraukio-ortakio sistemos, jungiamųjų dūmtakio vamzdžių vidinių sienelių medžiagų tipai

 

Medžiagos tipasMedžiagos numerisSimbolis
99* Turi būti deklaruojamaTuri būti deklaruojama
201.4301X5CrNi 18-10
301.4307X2CrNi 18-9
401.4401X5CrNiMo 17-12-2
501.4404X2CrNiMo 17-12-2
601.4432X2CrNiMo 17-12-3
701.4539X1NiCrMoCu 25-20-5

 

Pastaba. * Metalas, nenurodytas šioje lentelėje turi būti žymimas medžiagos tipu „99“. Tokio metalo tinkamumas turi būti nustatytas atliekant V2 arba V3 korozijos bandymą pagal Lietuvos standarto LST EN 1856-1 nustatytus reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Dūmtraukio arba dūmtakio skerspjūvis turi būti ne mažesnis už dujinio prietaiso degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvį. Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, dūmtakio ir dūmtraukio skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka, dūmų greitis yra 2–3 m/s, o dūmus šalinant mechanine trauka – ne didesnis kaip 5 m/s.
  2. Tarp dūmtraukio, dūmtakio jungiamojo vamzdžio ir statinio konstrukcijų ar dalių iš žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų ir įmontuojamųjų baldų turi būti tokie atstumai arba skydai, kad jie negalėtų įkaisti iki daugiau kaip 85 °C temperatūros ir kad, dūmtraukiuose kilus suodžių sukeltam gaisrui, minėtos sudėtinės dalys negalėtų įkaisti iki didesnės kaip 100 °C temperatūros. Laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jei:

188.1. išlaikomi norminiuose teisės aktuose, dūmtraukio, dūmtakio jungiamojo vamzdžio ar dujinio prietaiso gamintojo dokumentuose nurodyti atstumai;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

188.2. dūmtraukiams, dūmtakių jungiamiesiems vamzdžiams, kurių izoliacijos šilumos laidumo varža ne mažesnė kaip 0,12 m2 K/W ir kurie atitinka ne mažiau kaip 90 minučių atsparumo ugniai reikalavimą, į kuriuos neįleidžiami aukštesnės kaip 400 °C temperatūros degimo produktai, išlaikomas ne mažesnis kaip 5 cm atstumas;

188.3. Taisyklių 188.1 arba 188.2 punktai netaikomi, jeigu išlaikomas 40 cm atstumas.

  1. Tarpai tarp statinio konstrukcijų ar dalių iš žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų ir dūmtraukio, dūmtakio jungiamojo vamzdžio pagal dujinio prietaiso gamintojo nurodymus turi būti užpildomi formą išlaikančiomis, mažo šilumos laidumo, ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais arba turi būti vėdinami, arba laikomi atviri per visą paviršių. Kiti atstumo reikalavimai:

189.1. Kai degimo produktų temperatūros yra nuo 160 °C iki 300 °C tarp ne šachtose esančių dūmtraukių, dūmtakių jungiamųjų vamzdžių ir statinio konstrukcijų ar dalių iš žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų, pakanka išlaikyti ne mažesnį kaip 20 cm atstumą.

189.2. Pakanka ir ne mažesnio kaip 5 cm atstumo, jei dūmtraukiai yra apvynioti (padengti) ne mažiau kaip 2 cm storio ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais arba jei naudojant kurą deginančius prietaisus, esant jų vardinei galiai, degimo produktų temperatūra neviršija 160 °C.

189.3. Kai degimo produktų temperatūros siekia daugiau kaip 300 °C, pakanka 20 cm atstumo, jei dūmtraukiai, dūmtakių jungiamieji vamzdžiai yra apvynioti (padengti) ne mažiau kaip 2 cm storio ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktais. Izoliacijos galima nenaudoti, kai atstumas yra ne mažesnis kaip 40 cm.

189.4. Atstumo reikalavimo nėra, jei kurą deginančių prietaisų, esant vardinei galiai, degimo produktų temperatūra negali būti didesnė kaip 85 °C.

  1. Jei šalia įrengiami keli dūmtraukiai, taip pat esant žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktams, būtina užtikrinti, kad, naudojant kietojo kuro prietaisus arba kamine kilus suodžių sukeltam gaisrui, nebūtų viršyta didžiausia šiems dūmtraukiams leistina temperatūra. Į tai turi būti atsižvelgta tiek tiesiant juos šachtoje, tiek ir įrengiant dūmtraukių angas.

 

  1. A TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMAS

 

  1. A tipo dujinių prietaisų degimo produktai patenka į įrengimo patalpą, todėl būtina užtikrinti saugų degimo produktų šalinimą iš patalpos, laikantis šiems dujiniams prietaisams įrengti keliamų konkrečių reikalavimų, nurodytų prietaisų gamintojo pateiktoje techninėje dokumentacijoje, ir Taisyklių V skyriaus IV skirsnio nustatytų reikalavimų.

 

III. B TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMAS

 

  1. B tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo sistemos angos turi būti ne mažiau kaip 0,40 m išsikišusios virš kraigo ir būti nutolusios nuo stogo paviršiaus ne mažiau kaip 1 m.
  2. Dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo sistemos angos turi būti ne mažiau kaip 1 m išsikišusios virš stogo antstatų, į patalpas išeinančių angų ir neapsaugotų komponentų iš degių statybos produktų (medžiagų), išskyrus stogo dangas, arba turi būti nuo jų nutolę ne mažiau kaip 1,5 m. Dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo sistemos angų įrengimas turi atitikti statybos techninių reglamentų reikalavimus.
  3. Atvirieji dekoratyviosios dujinės liepsnos židiniai turi būti prijungiami prie atskiros degimo produktų šalinimo sistemos. Degimo produktų šalinimo sistema tokiems židiniams arba stacionariai įrengiamiems atviriesiems židiniams projektuojama, remiantis Lietuvos standarto LST EN 13229:2003 reikalavimais.
  4. Prie bendros degimo produktų šalinimo sistemos galima jungti tik tokios pačios rūšies dujinius prietaisus.
  5. Kiekvienas dujinis prietaisas turi būti prijungiamas prie dūmtraukio atskiru jungiamuoju dūmtakio vamzdžiu.
  6. Jungiamųjų dūmtakių vamzdžių įvesti tame pačiame aukštyje į dūmtraukį ar vertikaliąją dūmtraukio dalį negalima.
  7. Atstumas tarp dujinio prietaiso jungiamojo vamzdžio apatinės ir viršutinės dalies vietos neturi viršyti 6,5 m.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. C TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMAS

 

  1. Izoliuotų dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angos turi būti ne mažiau nei 0,40 m išsikišusios virš kraigo arba būti nutolusios nuo stogo paviršiaus ne mažiau nei per 1 m, o nuo į patalpas išeinančių oro tiekimo angų ir neapsaugotų statinio konstrukcijų iš degių statybos produktų, turi būti nuo jų nutolę ne mažiau nei 1,5 m. Izoliuotiems dujiniams prietaisams su ventiliatoriumi pakankamas atstumas tarp angos ir stogo paviršiaus – ne mažiau kaip 0,40 m, jei prie jos prijungtų dujinių prietaisų vardinių galių suma neviršija 50 kW. Dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angos turi būti ne mažiau nei 1 m išsikišusios virš stogo antstatų, patalpų angų ir neapsaugotų statinio konstrukcijų iš degių statybos produktų, išskyrus stogo dangas, arba turi būti nuo jų nutolę ne mažiau nei 1,5 m.
  2. Dalys, kuriomis šalinami degimo produktai ir kurios prapučiamos degimo oru, nuo statinio konstrukcijų iš degių statybos produktų turi būti nutolę ne mažiau nei 5 cm. Jei tokios konstrukcijos kertasi su šiomis dalimis, šis atstumas turi būti išlaikytas naudojant apsauginius vamzdžius iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų ir tarpiklius arba vamzdžiai turi būti apsaugoti iki atstumo išlaikymo vietos, padengiant nedegiais A1 ar A2 degumo klasės, mažesnio šilumos laidumo statybos produktais. Šiuos atstumus išlaikyti neprivaloma, jei dujiniam prietaisui veikiant vardine galia statinio konstrukcijų neveikia didesnė kaip 85 °C temperatūra ir tai yra nurodyta dujinio prietaiso gamintojo pateiktoje techninėje dokumentacijoje.
  3. Horizontalus atstumas nuo degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo vamzdžių angų iki degalų pildymo kolonėlių ir kuro talpyklų turi būti ne mažesnis nei 5 m. Angos negali būti degalų pilstymo kolonėlių ir kuro talpyklų įrenginių apsaugos zonoje (prie degalų pildymo žarnos ilgio pridedant 1 m). Degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo vamzdžių angos taip pat negali būti potencialiai sprogiose gamtinių ir (ar) suskystintų naftos dujų degalinių apsaugos zonose.
  4. Įrengiant degimo produktų šalinimo sistemas turi būti laikomasi dujinių prietaisų gamintojo nurodymų.

 

  1. C1TIPO (SU HORIZONTALIU DEGIMO ORO TIEKIMU IR DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMU) DUJINIŲPRIETIASŲ DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMAS

 

  1. C1tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angas fasade galima įrengti tik, jei pastato konstrukcijos nenumato galimybės degimo produktų šalinti per stogą. Įrengiant C1tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angas gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato fasade turi būti atsižvelgta į viso šio pastato dujofikavimo poreikius.
  2. Degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo vamzdžiai negali būti išvesti:

204.1. į praėjimus ir tarpuvartes;

204.2. į oro ar šviesos tiekimo šachtas;

204.3. lodžijose ir arkadose;

204.4. į balkonus;

204.5. po išsikišusiomis pastato konstrukcijos dalimis, galinčiomis trukdyti sklandžiai šalintis degimo produktams;

204.6. objektų apsaugos zonose, kuriose perdirbamos, sandėliuojamos, gaminamos ar gali susidaryti lengvai užsidegančios medžiagos ar potencialiai sprogios medžiagos.

  1. Turi būti išlaikytas atstumas tarp degimo produktų šalinimo vamzdžių angų ir į priekį išsikišusių pastato dalių iš degių statybos produktų: į šalis ir žemyn – ne mažiau nei 50 cm, į viršų – ne mažiau nei 1,50 m, iki priešais esančių pastato dalių iš degių statybos produktų – ne mažiau nei 1 m. Gali užtekti ir 50 cm atstumo iki į priekį išsikišusių pastato dalių iš degių statybos produktų į viršų, jei nuo užsidegimo jas saugo ventiliuojamos statinio konstrukcinės dalys, pagamintos iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
  2. Degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo vamzdžiai turi išeiti virš žemės paviršiaus ne žemiau nei 0,50 m (matuojant nuo vamzdžio apatinio krašto).
  3. Jei angos yra vietose, kur galimas kelių transporto priemonių eismas ir jos gali būti mechaniškai pažeistos (pavyzdžiui, atsitrenkus automobiliui), jas būtina apsaugoti papildomais apsauginiais įtaisais.
  4. Dujinių prietaisų su ventiliatoriais degimo produktų šalinimo vamzdžiai prieinamose vietose negali būti išvesti žemiau nei 2,0 m nuo žemės paviršiaus.
  5. Degimo produktų šalinimo vamzdžių angos turi būti apsaugotos nuo užteršimo ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

209.1. jei angos atsiveria į pėsčiųjų takus (šaligatvius), ant jų turi būti įrengtas nenuimamas deflektorius, kuris nukreiptų išmetamus degimo produktus į viršų nuo dūmtraukio–ortakio horizontaliosios ašies ne mažesniu kaip 45° kampu;

209.2. minimalus dūmtraukio–ortakio angos aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti toks, kad deflektoriaus suformuota degimo produktų srauto ašis būtų ne žemiau kaip 2,2 m virš pėsčiųjų takų (šaligatvių).

  1. C11tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angų atstumai tarp degimo produktų šalinimo vamzdžių angų tarpusavyje į šalis ir į viršų turi būti ne mažesni nei 2,50 m, atstumas nuo jų iki oro vėdinimo angų į šalis turi būti 2,50 m, o į viršų – 5 m.
  2. C11dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angų atstumai iki langų, fasadinių durų, balkonų turi būti tokie patys, kaip ir C12, C13dujiniams prietaisams.
  3. Fasadai (žr. Taisyklių 6 priedą) pagal formas yra skirstomi į:

212.1. lygius fasadus;

212.2. fasadus su išsikišusia dalimi;

212.3. kampinės padėties fasadus;

212.4. fasadus su balkonais.

  1. Degimo produktų šalinimo anga yra laikoma atskira (paviene), jei atstumas nuo jos iki kitos degimo produktų šalinimo angos horizontaliai į kairę ar dešinę arba vertikaliai į viršų ar žemyn yra ne mažesnis nei 5 m.
  2. Jei atstumas tarp dviejų angų horizontaliai ir vertikaliai yra mažesnis nei 5 m, tai toks šių dviejų degimo produktų šalinimo angų išsidėstymas laikomas grupavimu po dvi. Kitos angos nuo kiekvienos šių dviejų angų grupės horizontaliai arba vertikaliai turi būti nutolę ne mažiau nei 5 m.
  3. Reikalaujami mažiausi atstumai nuo C12ir C13tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo angos iki langų, fasadinių durų ir balkonų pateikti Taisyklių 5 priedo 1 lentelėje. Įvairūs taikomų variantų galimybių pavyzdžiai pateikti Taisyklių 6 priedo paveikslėliuose.
  4. Reikalaujami mažiausi atstumai degimo produktams šalinti, naudojant C12ir C13tipo dujinius prietaisus, pateikti Taisyklių 5 priedo 1 lentelėje.
  5. Mažiausias šoninis atstumas ao(eo) (metrais) (Taisyklių 6 priedo 1–9 paveikslėliai), kai įrengiamos po dvi grupuojamos degimo produktų šalinimo angos priklausomai nuo vertikalaus degimo produktų šalinimo angų tarpusavio atstumo x (x gali kisti nuo 0 iki 5 metrų), nustatomas pagal Taisyklių 5 priede pateiktą 1 lentelę ir 7 priede pateiktą 1 diagramą ir formulę.
  6. C12ir C13tipo dujinių prietaisų atstumas tarp degimo produktų šalinimo angų ir oro vėdinimo angų, skirtų patalpoms vėdinti, horizontaliai į kairę ir dešinę turi būti 2,50 m, o vertikaliai į viršų – 5 m.

 

VIII. DUJINIŲ TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMAS

 

  1. Gamybos ir pramonės paskirties Dgir Egkategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų pastatuose ir patalpose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) leidžiama įrengti dujinius technologinius įrenginius, kurių naudojimas yra įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka. Dujiniai technologiniai įrenginiai gali būti įrengiami Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) patalpose, kuriose naudojamos, gaminamos, perdirbamos ar kitaip apdorojamos sunkiai užsidegančios medžiagos, jei šiose patalpose neišsiskiria arba nesusidaro sprogimui pavojingi dujų, garų ar dulkių su oru mišiniai.
  2. Minimalus atstumas nuo dujinių technologinių įrenginių iki patalpos sienų, kito šalia esančio įrenginio turi atitikti dujinio prietaiso gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytus atstumus. Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio įrenginio dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje, bet ne mažesnis kaip 1,0 m.
  3. Į patalpas, kuriose įrengti dujiniai technologiniai įrenginiai, degimo oras tiekiamas pagal Taisyklių V skyriaus III skirsnio reikalavimus.
  4. Gamybos ir pramonės paskirties pastatai ir patalpos vėdinamos vadovaujantis tų pastatų projektavimo normatyvus nustatančiais teisės aktais (Taisyklių 1 priedo 15 punktas). Papildomi reikalavimai šiems pastatams bei patalpoms vėdinti netaikomi. Jei naudojamos suskystintos naftos dujos, turi būti numatytas patalpų vėdinimas pagal Taisyklių 250 punkto reikalavimus. Langų ar lengvai numetamų konstrukcijų plotas parenkamas įvertinus patalpose vykdomą veiklą ir technologinį procesą. Papildomi reikalavimai patalpoms, kuriose įrengti dujiniai technologiniai įrenginiai, nekeliami.
  5. Patalpose, kuriose naudojami dujiniai technologiniai įrenginiai, turi būti įrengta patalpų uždujinimo signalizacija bei automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal Taisyklių 94 punkto reikalavimus.
  6. Dujofikuojamuose technologiniuose įrenginiuose turi būti įrengti kontrolės ir matavimo prietaisai matuoti šiuos parametrus:

224.1. dujų slėgį prieš dujų degiklį už paskutinio uždarymo įtaiso ir, jei reikia, betarpiškai prie dujinio technologinio įrenginio;

224.2. oro slėgį prieš dujų degiklį už paskutinės reguliavimo sklendės ir, jei reikia, prie ventiliatoriaus;

224.3. praretėjimą pakuroje ir, jei reikia, dūmų jungiamajame dūmtakio vamzdyje prieš sklendę.

  1. Dujiniuose technologiniuose įrenginiuose turi būti saugumo automatinė sistema, kuri nutrauktų dujų srautą į dujų degiklį:

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

225.1. jei padidėja arba sumažėja dujų degiklyje nustatytas dujų slėgis;

225.2. jei užgęsta liepsna veikiančiame dujų degiklyje;

225.3. jei sumažėja trauka pakuroje (agregatuose su dūmsiurbiais arba inžektoriniais dujų degikliais);

225.4. jei sumažėja tiekiamo į dujų degiklius oro slėgis (įrenginiuose su priverstiniu oro tiekimu į dujų degiklį).

  1. Jei dujinio technologinio įrenginio arba dujų degiklio bloko vardinė galia ne didesnė kaip 5,6 kW, saugumo automatinės sistemos ir patalpų uždujinimo signalizacijos bei automatinio dujų išjungimo vožtuvo pagal Taisyklių 223 punktą galima neįrengti.
  2. Jei technologiniam procesui vykti būtinas nuolatinis dujų tiekimas į įrenginį, dujų srauto nutraukimas pagal Taisyklių 225 punkto reikalavimus gali būti pakeistas šviesos ir garso signalizacija, įspėjančia apie parametrų nukrypimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Draudžiama prijungti prie bendros vėdinimo sistemos vėdinimo sistemas iš patalpų, kuriose įrengti dujiniai technologiniai įrenginiai.
  2. Projektuotojas, įvertinęs technologiją, dujinio technologinio įrenginio vardinę galią ir jo veikimo režimą, sprendžia, ar būtina įrengti papildomą automatinę sistemą, nutraukiančią dujų srautą į įrenginį, jei nukrypstama nuo norminių parametrų, kurie neįvardyti Taisyklių 225 punkte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Leidžiama įrengti Dgir Egkategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas) gamybos ir pramonės paskirties patalpose dujų slėgio reguliavimo įrenginius, kurių įvadiniame atvamzdyje dujų slėgis būtų ne didesnis kaip 5 bar, o prijungiant prie esamų dujų sistemų, – ne didesnis kaip 6 bar (ne daugiau kaip dvi reguliavimo linijas). Gamybos ir pramonės paskirties Dg ir Eg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų pastatuose ir patalpose (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), jei to reikalauja gamybos technologija, leidžiama projektuoti ir įrengti dujų sistemas, kurių slėgis ne didesnis kaip 16 bar.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Dujų slėgio reguliavimo įtaisai montuojami arti įvado į dujofikuojamą patalpą, kurioje yra išdėstyti dujiniai technologiniai įrenginiai, arba gretutinėse patalpose, kurios sujungtos su dujinių technologinių įrenginių patalpa atviromis angomis ir kuriose oras turi keistis tris kartus per valandą.
  2. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai turi būti apšviesti ir įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai patikrinti ir, jei reikia, pakeisti. Dujų slėgio reguliavimo įrenginio elementai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.
  3. Minimalus atstumas nuo dujų slėgio reguliavimo įrenginio iki priešais esančios sienos arba įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m.
  4. Sudarant gamybos technologinį procesą leidžiama numatyti tiekti dujas iš vieno dujų slėgio reguliavimo įtaiso to paties arba kito pastato patalpose išdėstytiems dujiniams technologiniams įrenginiams, jei juose yra vienodas deginamų dujų slėgis.

 

  1. DUJŲ SISTEMŲ SKAIČIAVIMAS

 

  1. Dujotiekio parametrų apskaičiavimas paprastai remiasi slėgio nuostolio skaičiavimu dujotiekyje. Skaičiavimo metodiką pasirenka projektuotojas. Skaičiavimai užsakovo ar projektą derinančių asmenų reikalavimu pridedami prie dujų sistemų projekto. Projektuojant dujų sistemas taip pat būtina vadovautis Lietuvos standartų LST EN 1775:2007 ir LST EN 15001-1:2009 nustatytais reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Dujotiekio skersmenis, uždarymo įtaisus ir kitas sudėtines dujų sistemos dalis reikėtų rinktis tokias, kad slėgio nuostolis nuo dujų slėgio reguliatoriaus išvado iki dujinių prietaisų prijungimo vietos nesiektų daugiau kaip 3 mbar.
  2. Apskaičiuojant dujotiekio parametrus, turi būti užtikrinamas dujų srauto kontrolės įtaiso darbo veiksmingumas. Atskirose dujotiekio dalinėse atkarpose slėgio nuostolį sukelia trinties, pavienės varžos ir aukščių skirtumai.

 

  1. DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ IR SUSKYSTINTAS DUJAS DEGINANČIŲ DUJINIŲ PRIETAISŲ ĮRENGIMAS

 

  1. Suskystintas naftos dujas deginantiems dujiniams įrenginiams ir prietaisams suskystintos naftos dujos gali būti tiekiamos iš:

238.1. dujų balionų įrenginių;

238.2. grupinių dujų balionų įrenginių;

238.3. rezervuarinių įrenginių.

  1. Dujų balionų įrenginiai turi būti įrengiami (montuojami) pastatuose arba prie pastato sienų lauke. Montuojant dujų balionų įrenginius pastate, jie turi būti tose pačiose patalpose, kur sumontuoti prie jų pajungti dujiniai prietaisai. Gyvenamosios paskirties daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų (Taisyklių 1 priedo 14 punktas), kuriuose įrengiami dujų balionų įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose įrengiamą dujų balionų įrenginį gali sudaryti ne didesnės kaip 50 l talpos vienas balionas arba ne didesnės kaip 30 l talpos du balionai.
  2. Draudžiama įrengti dujų balionų įrenginius:

240.1. gyvenamosios paskirties pastatų gyvenamuosiuose kambariuose;

240.2. rūsiuose ir patalpose, jei jų grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus;

240.3. patalpose, kuriose nėra natūralaus apšvietimo;

240.4. po visuomenės paskirties pastatų (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) patalpomis, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių;

240.5. po kitomis patalpomis, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių.

  1. Patalpos, kuriose įrengiami suskystintas dujas naudojantys dujiniai prietaisai, turi atitikti Taisyklių V skyriaus III skirsnio nustatytus reikalavimus.
  2. Draudžiama įrengti suskystintas naftos dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių išėjimo iš pastato (patalpos) lauko durų vietoje grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus lygio.
  3. Gyvenamosios paskirties (daugiabučiuose) pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose ir patalpose (Taisyklių 1 priedo 14 punktas) draudžiama įrengti dujų balionų įrenginį be apsaugos vožtuvo, suveikiančio gaisro atveju. Toks reikalavimas taip pat taikomas ir balionams, naudojamiems grupiniame dujų balionų įrenginyje. Dujų balionų įrenginiai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo ir didesnio kaip 45 °C įšilimo.
  4. Suskystintų naftos dujų balionų įrenginiai gamybos ir pramonės paskirties patalpose turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, metalo purslų, dujų arba skysčio poveikio, sukeliančio koroziją, ir didesnio kaip 45 °C įšilimo. Gamybos ir pramonės paskirties patalpose dujų balionų įrenginys gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir ne arčiau kaip 5 m nuo technologinio šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis.
  5. Leidžiama įrengti dujų balionų įrenginį tiesiai prie dujinio prietaiso, jei tai yra nustatyta šio prietaiso gamintojo techninėje dokumentacijoje.
  6. Dujų balionų įrenginiai turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo dujinės viryklės ir ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų. Jeigu yra ekranas, saugantis dujų balionų įrenginį nuo įkaitimo, atstumas tarp to įrenginio ir šildymo prietaiso gali būti sumažintas iki 0,5 m. Atstumas tarp dujų balionų įrenginio ir ekrano turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m. Jeigu dujų balionų įrenginys statomas prieš krosnių kūryklos dureles, atstumas tarp jo ir kūryklos turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
  7. Grupiniai dujų balionų įrenginiai montuojami atskirai lauke stovinčiose spintose arba prie dujofikuojamų pastatų sienų. Nustatomi šie grupinių dujų balionų įrenginių montavimo reikalavimai:

247.1. Leidžiama montuoti dujų balionų įrenginį prie dujofikuojamų pastatų I atsparumo ugniai laipsnio sienų.

247.2. Montuojant prie pastatų sienų, horizontalus ir vertikalus atstumas nuo dujų balionų įrenginio iki langų, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

  1. Metalams suvirinti, pjaustyti skirtų dujinių technologinių įrenginių suskystintų naftos dujų slėgį juose nustato gamintojas pateiktoje įrenginių techninėje dokumentacijoje. Kilnojamuosius dujų degiklius ir dujinius technologinius įrenginius leidžiama prijungti prie dujotiekio lanksčiomis jungtimis, kurios turi išlaikyti 6 bar slėgį, būti ne ilgesnės kaip 30 m ir sudarytos ne daugiau kaip iš trijų dalių, sujungtų tarpusavyje specialiomis dvipusėmis įmovomis.
  2. Draudžiama pjauti, suvirinti metalus bei naudoti suskystintas naftos dujas kitiems technologiniams tikslams pastatų rūsių ir cokolinėse patalpose (jei išėjimo iš patalpos durys yra žemiau už žemės paviršių), taip pat šuliniuose, šachtose ir kituose požeminiuose statiniuose, išskyrus žemės iškasose (tranšėjoje) iki 1,5 m gylio.
  3. Oras iš patalpų, kuriose įrengti suskystintas naftos dujas naudojantys dujiniai technologiniai įrenginiai, turi būti šalinamas taip: 2/3 iš apatinės patalpos dalies ne aukščiau kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų ir 1/3 iš viršutinės patalpos dalies, užtikrinant ne mažesnę kaip vienkartinę oro kaitą per valandą.
  4. Suskystintomis naftos dujomis dujofikuotų patalpų grindyse negali būti kanalų, uždengiamų angų į rūsio patalpas. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose arba patalpose, esant įgilintoms apžiūros ar kitos paskirties duobėms, įrengiama duobių uždujinimo signalizacija, avarinė oro mechaninė vėdinimo sistema ir automatinė sistema, nutraukianti suskystintų naftos dujų tiekimą. Automatinis suskystintų naftos dujų išjungimo vožtuvas turi būti įrengtas dujotiekio įvade pastato viduje ar lauke ir apsaugotas nuo kritulių. Uždujinimo detektoriai montuojami ne aukščiau kaip 30 cm virš grindų, o esant duobėms – 30 cm virš duobės dugno. Garsinė uždujinimo signalizacija ir avarinė duobės oro mechaninė vėdinimo sistema turi suveikti, kai suskystintų naftos dujų kiekis pasiekia 20 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Automatinis suskystintų naftos dujų išjungimo vožtuvas turi suveikti, kai dujų kiekis pasiekia 40 % žemutinės dujų sprogimo ribos. Signalizacijos garso ir šviesos signalai įrengiami budėtojo patalpoje arba kitoje su pastato savininku suderintoje vietoje. Šio punkto reikalavimai taikomi tik įrengiant stacionarius suskystintų naftos dujų tiekimo tinklus.

 

  1. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Ginčai dėl Taisyklių taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

2011 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (13-2)-D8-10941

 

_________________

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

1 priedas

 

TEISĖS AKTAI IR STANDARTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS TAISYKLĖSE

 

  1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 874186).
  2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
  3. Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 „Dėl Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 4-262 „Dėl 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/426 dėl dujinį kurą deginančių prietaisų, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/142/EB, įgyvendinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Elektros linijų ir instaliacijosįrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijosįrengimo taisyklių patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomieji kokybės rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (Žin., 2010, Nr. 153-7849).
  2. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167).
  3. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510).
  4. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (Žin., 2011, Nr. 23-1138).
  5. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 (Žin., 2011, Nr. 8-378).
  6. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851).
  7. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729).
  2. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Žin., 2007, Nr. 55-2162).
  2. Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos LAND 43-2013, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Lietuvos standartas LST EN ISO 228-1:2003 „Neslėginio sandarumo vamzdžių jungčių sriegiai. 1 dalis. Matmenys, tolerancijos ir žymėjimas (ISO 228-1:2000)“.
  2. Lietuvos standartas LST EN 287-1+AC:2005 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1 dalis. Plienai“.
  3. Lietuvos standartas LST EN 331:2000/A1:2011 „Pastatuose naudojamų dujinių įrenginių ranka valdomos rutulinės sklendės ir kūginės kamštinės sklendės su uždaru dugnu“.
  4. Lietuvos standartas LST EN 334:2005+A1:2009 „Įvadinio, ne didesnio kaip 100 bar, dujų slėgio reguliatoriai“.
  5. Lietuvos standartas LST EN 377+A1:1999 „Buitinių dujų prietaisų ir jų valdymo įtaisų tepalai, išskyrus pramoninę alyvą“.
  6. Lietuvos standartas LST EN 437:2003+A1:2009 „Bandymo dujos. Bandymo slėgiai. Prietaisų kategorijos“.
  7. Lietuvos standartas LST EN 549:1999 „Dujų prietaisų bei įrangos sandariklių ir diafragmų guma“.
  8. Lietuvos standartas LST EN 682:2003 „Elastomeriniai sandarikliai. Reikalavimai, keliami vamzdžių ir junglių, per kuriuos teka dujos ir skystieji angliavandeniliai, sandarikliams“.
  9. Lietuvos standartas LST EN 746-2:2010 „Pramoninė terminio apdorojimo įranga. 2 dalis. Saugos reikalavimai, keliami degimo ir kuro tiekimo bei skirstymo sistemoms“.
  10. Lietuvos standartas LST EN 751-1:1999 „Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 1 dalis. Anaerobiniai sandarikliai“.
  11. Lietuvos standartas LST EN 751-2:1999 „Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 2 dalis. Nestingstantys sandarikliai“.
  12. Lietuvos standartas LST EN 751-3+AC:2000 „Metalinių srieginių jungčių, susiliečiančių su 1-osios, 2-osios ir 3-iosios šeimų dujomis ir karštu vandeniu, sandarinimo medžiagos. 3 dalis. Bešlakės politetrafluoretileno (PTFE) juostos“.
  13. Lietuvos standartas LST EN 1045:2000 „Aukštatemperatūris litavimas. Litavimo fliusai. Klasifikavimas ir techninės tiekimo sąlygos“.
  14. Lietuvos standartas LST EN 1057:2006+A1:2010 „Varis ir vario lydiniai. Besiūliai apskritojo skerspjūvio variniai vandens ir dujų vamzdžiai, naudojami santechnikos ir šildymo įrenginiuose“.
  15. Lietuvos standartas LST EN 1092-1:2007 „Jungės ir jų jungtys. Vamzdžių, sklendžių, jungiamųjų detalių ir pagalbinių reikmenų, žymimų PN, žiedinės jungės. 1 dalis. Plieninės jungės“.
  16.  Lietuvos standartas LST EN 12007:2002 „Dujų tiekimo sistemos. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo darbinio slėgio dujotiekiai. 3 dalis. Specialiosios funkcinės rekomendacijos plienui“.
  17. Lietuvos standartas LST EN 1092-3:2004/AC:2005 „Jungės ir jų jungtys. Vamzdžių, uždarymo ir reguliavimo įtaisų, jungiamųjų detalių ir pagalbinių reikmenų, žymimų PN, žiedinės jungės. 3 dalis. Vario lydinių jungės“.
  18. Lietuvos standartas LST EN 1254-1:2000 „Varis ir jo lydiniai. Jungiamosios detalės. 1 dalis. Jungiamosios detalės variniams vamzdžiams lituoti kapiliariniu būdu“.
  19. Lietuvos standartas LST EN 1254-2:2000 „Varis ir jo lydiniai. Jungiamosios detalės. 2 dalis. Jungiamieji varinių vamzdžių sandarikliai“.
  20. Lietuvos standartas LST EN 1254-4+AC:2000„Varis ir jo lydiniai. Jungiamosios detalės. 4 dalis. Jungiamosios detalės, derinančios kapiliarinį litavimą arba sandarinamąjį sujungimą su kitais vamzdžių jungimo būdais“.
  21. Lietuvos standartas LST EN 1359:2001/A1:2006 „Dujų skaitikliai. Membraniniai dujų skaitikliai“.
  22. Lietuvos standartas LST EN 1762:2005/AC:2008„Guminės žarnos ir jų sąrankos suskystintoms naftos dujoms (skystosios ar dujinės fazės) ir gamtinėms dujoms iki 25 barų (2,5 MPa). Aprašas“.
  23. Lietuvos standartas LST EN 1775:2007 „Dujų tiekimas. Pastatų dujų vamzdynas. Ne didesnis kaip 5 bar didžiausias eksploatacinis slėgis. Funkcinės rekomendacijos“.
  24. Lietuvos standartas LST EN 1776:2000 „Dujų tiekimo sistemos. Gamtinių dujų matavimo stotys. Funkciniai reikalavimai“.
  25. Lietuvos standartas LST EN 1443:2003 „Dūmtraukiai. Bendrieji reikalavimai“.
  26. Lietuvos standartas LST EN 1856-1:2009 „Dūmtraukiai. Metalinių dūmtraukių reikalavimai. 1 dalis. Dūmtraukio sistemos komponentai“.
  27. Lietuvos standartas LST EN 1856-2:2009 „Dūmtraukiai. Metalinių dūmtraukių reikalavimai. 2 dalis. Dūmtakio metaliniai pamušalai ir jungiamieji vamzdžiai“.
  28. Lietuvos standartas LST EN 10204:2004/P:2005 „Metalo gaminiai. Kontrolės dokumentų tipai“.
  29. Lietuvos standartas LST EN 10208-1:2009 „Degiųjų skysčių ir dujų vamzdynų plieniniai vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. A klasės reikalavimus atitinkantys vamzdžiai“.
  30. Lietuvos standartas LST EN 10216-1:2003/A1:2004 „Besiūliai plieno vamzdžiai, tinkami naudoti esant slėgiui. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“.
  31. Lietuvos standartas LST EN 10217-1:2003/A1:2005 „Suvirintieji plieno vamzdžiai, tinkami naudoti esant slėgiui. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Kambario temperatūroje nurodytų savybių nelegiruotojo plieno vamzdžiai“.
  32. Lietuvos standartas LST EN 10220:2003 „Besiūliai ir suvirintieji plieno vamzdžiai. Matmenys ir vienetinio ilgio masė“.
  33. Lietuvos standartas LST EN 10226-1:2004 „Slėginio sandarumo vamzdžių jungčių sriegiai. 1 dalis. Išoriniai kūginiai ir vidiniai cilindriniai sriegiai. Matmenys, tolerancijos ir žymėjimas“.
  34. Lietuvos standartas LST EN 10226-2 „Vamzdžių sriegiai, užtikrinantys sandūrų sandarumą. 2 dalis. Išoriniai ir vidiniai kūginiai sriegiai. Matmenys, leidžiamosios nuokrypos ir žymėjimas“.
  35. Lietuvos standartas LST EN 10240:2000 „Apsauginės plieninių vamzdžių vidaus ir (arba) išorės dangos. Automatiniuose įrenginiuose lydalinio cinkavimo būdu dengiamų dangų techniniai reikalavimai“.
  36. Lietuvos standartas LST EN 10241:2001 „Plieninės sriegiamos jungiamosios vamzdžių detalės“.
  37. Lietuvos standartas LST EN 10242+A1+AC2001/A2:2003 „Kaliojo ketaus sriegtos jungiamosios vamzdžių detalės“.
  38. Lietuvos standartas LST EN 10253-1:2002 „Sandūriniu kontaktiniu būdu suvirintų vamzdžių jungiamosios detalės. 1 dalis. Bendrosios paskirties ir be specialiųjų kokybės reikalavimų plastiškai deformuojamas anglinis plienas“.
  39. Lietuvos standartas LST EN 10255+A1:2007 „Nelegiruotojo plieno vamzdžiai, tinkami suvirinimui ir sriegimui. Techninės tiekimo sąlygos“.
  40. Lietuvos standartas LST EN 10289:2003 „Pakrantės ir povandeninių vamzdynų plieno vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorinės dangos, gautos dengiant skystomis epoksidinėmis ir modifikuotomis epoksidinėmis dervomis“.
  41. Lietuvos standartas LST EN 10290:2003 „Pakrantės ir povandeninių vamzdynų plieno vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorinės dangos, gautos dengiant skystomis poliuretaninėmis ir modifikuotomis poliuretaninėmis dervomis“.
  42. Lietuvos standartas LST EN 10300:2006 „Požeminių ir povandeninių vamzdynų plieniniai vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorės dangos, gautos karštai dengiant bituminėmis medžiagomis“.
  43. Lietuvos standartas LST EN 10305-1:2010 „Tikslieji plieno vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 1 dalis. Šaltai traukti besiūliai vamzdžiai“.
  44. Lietuvos standartas LST EN 10305-2:2010 „Tikslieji plieno vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 2 dalis. Šaltai traukti suvirintieji vamzdžiai“.
  45. Lietuvos standartas LST EN 10305-3:2010 „Tikslieji plieno vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 3 dalis. Šaltai kalibruoti suvirintieji vamzdžiai“.
  46. Lietuvos standartas LST EN 10329:2006 „Požeminių ir povandeninių vamzdynų plieniniai vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Darbų vietoje suvirintos jungties išorinės dangos“.
  47. Lietuvos standartas LST EN 12007:2002 „Dujų tiekimo sistemos. Ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo eksploatacinio slėgio vamzdynai. 1 dalis. Bendrosios funkcinės rekomendacijos“.
  48. Lietuvos standartas LST EN 12068:2001 „Katodinė apsauga. Užkastų arba panardintų plieno vamzdžių apsauga nuo korozijos išorinėmis organinėmis dangomis kartu su katodine apsauga. Juostos ir suslūgstančios medžiagos“.
  49. Lietuvos standartas LST EN 12162:2002+A1:2009 „Skysčio siurbliai. Saugos reikalavimai. Hidrostatinio bandymo procedūra“.
  50. Lietuvos standartas LST EN 12261:2003/A1:2006 „Dujų skaitikliai. Turbininiai dujų skaitikliai“.
  51. Lietuvos standartas LST EN 13858:2007 „Metalų apsauga nuo korozijos. Geležies arba plieno komponentų neelektrolitinės žvynelinės cinko dangos“.
  52. Lietuvos standartas LST EN 12405-1:2005+A2:2011 „Dujų skaitikliai. Perskaičiavimo įtaisai. 1 dalis. Tūrio perskaičiavimas“.
  53. Lietuvos standartas LST EN 12480:2002 „Dujų skaitikliai. Sukieji kameriniai dujų skaitikliai“.
  54. Lietuvos standartas LST EN 12732:2000 „Dujų tiekimo sistemos. Suvirinti plieniniai vamzdynai. Funkciniai reikalavimai“.
  55. Lietuvos standartas LST EN 12954:2002 „Užkastų arba panardintų metalinių konstrukcijų katodinė apsauga. Bendrieji principai ir jų taikymas vamzdynams“.
  56. Lietuvos standartas LST EN 13141-1:2004 „Pastatų vėdinimas. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo komponentų/gaminių eksploatacinių charakteristikų bandymai. 1 dalis. Išorėje ir patalpose montuojami oro pertekėjimo įtaisai“.
  57. Lietuvos standartas LST EN 13141-2:2010 „Pastatų vėdinimas. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo komponentų ir (arba) gaminių eksploatacinių charakteristikų bandymai. 2 dalis. Galiniai oro ištraukimo ir tiekimo įtaisai“.
  58. Lietuvos standartas LST EN 13229:2003 „Kietojo kuro krosnių ir atvirųjų židinių įdėklai. Reikalavimai ir bandymo metodai“.
  59. Lietuvos standartas LST EN 13349:2003 „Varis ir vario lydiniai. Iš anksto padengti kieta danga variniai vamzdžiai“.
  60. Lietuvos standartas LST EN 13384-1:2003+A2:2008 „Dūmtraukiai. Šiluminių ir aerohidrodinaminių charakteristikų skaičiavimo metodai. 1 dalis. Vienakanaliai dūmtraukiai“.
  61. Lietuvos standartas LST EN 13384-2:2003+A1:2009 „Dūmtraukiai. Šiluminiai ir hidrauliniai skaičiavimo metodai. 2 dalis. Daugiakanaliai dūmtraukiai“.
  62. Lietuvos standartas LST EN 14291:2005 „Putojantys tirpalai nuotėkiui nustatyti dujų įrenginiuose“.
  63. Lietuvos standartas LST EN 14382:2005+A1:2009 „Dujų slėgio reguliavimo stočių ir įrenginių saugos įtaisai. Ne didesnio kaip 100 bar įvadinio slėgio dujų uždaromieji saugos įtaisai“.
  64. Lietuvos standartas LST EN 14800:2007„Gofruotų saugių metalinių žarnų sąrankos buitiniams dujiniams prietaisams prijungti“.
  65. Lietuvos standartas LST EN 15001-1:2009 „Dujų tiekimo sistemos. Didesnio kaip 0,5 bar eksploatacinio slėgio pramoninių dujinių įrenginių ir didesnio kaip 5 bar eksploatacinio slėgio pramoninių ir nepramoninių dujinių įrenginių vamzdynai. 1 dalis. Projektavimo, medžiagų, montavimo, kontrolės ir bandymų detalieji funkciniai reikalavimai“.
  66. Lietuvos standartas LST EN 15266:2007 „Lanksčiųjų gofruotųjų nerūdijančiojo plieno vamzdžių sistemos, skirtos 0,5 baro arba mažesnio eksploatacinio slėgio dujoms pastatuose tiekti“.
  67. Lietuvos standartas LST EN ISO 1461:2009 „Geležies ir plieno gaminių lydalinės cinko dangos. Techniniai reikalavimai ir bandymo metodai (ISO 1461:2009)“.
  68. Lietuvos standartas LST EN ISO 2081:2009 „Metalinės ir kitos neorganinės dangos. Papildomai apdorotos elektrocheminės cinko dangos ant geležies arba plieno (ISO 2081:2008)“.
  69. Lietuvos standartas LST EN ISO 5817:2007 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Kokybės lygiai defektų atžvilgiu (ISO 5817:2003, pataisyta versija 2005, įskaitant pataisą 1:2006)“.
  70. Lietuvos standartas LST EN ISO 9606-3:2000 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 3 dalis. Varis ir vario lydiniai (ISO 9606-3:1999)“.
  71. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-1:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 1 dalis. Bendrasis įvadas (ISO 12944-1:1998)“.
  72. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2 dalis. Aplinkos klasifikacija (ISO 12944-2:1998)“.
  73. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-3:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 3 dalis. Projekto ypatumų aptarimas (ISO 12944-3:1998)“.
  74. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-4:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 4 dalis. Paviršiaus tipai ir paviršiaus paruošimas (ISO 12944-4:1998)“.
  75. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944-5:2007 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 5 dalis. Apsauginės dažų sistemos (ISO 12944-5:2007)“.
  76. Lietuvos standartas LST EN ISO 15607:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Bendrosios taisyklės (ISO 15607:2003)“.
  77. Lietuvos standartas LST EN ISO 15609-1:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų aprašas. 1 dalis. Lankinis suvirinimas (ISO 15609-1:2004)“.
  78. Lietuvos standartas LST EN ISO 15614-1:2004 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūros bandymas. 1 dalis. Plieno lankinis ir dujinis suvirinimas, nikelio ir nikelio lydinių lankinis suvirinimas (ISO 15614-1:2004)“.
  79. Lietuvos standartas LST EN ISO 15610:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal išbandytas suvirinimo medžiagas (ISO 15610:2003)“.
  80. Lietuvos standartas LST EN ISO 15611:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ankstesnę suvirinimo patirtį (ISO 15611:2003)“.
  81. Lietuvos standartas LST EN ISO 15612:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal priimtą standartinę suvirinimo procedūrą (ISO 15612:2004)“.
  82. Lietuvos standartas LST EN ISO 15613:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ikigamybinį suvirinto sujungimo bandymą (ISO 15613:2004)“.
  83. Lietuvos standartas LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas (ISO 9692-1:2003)“.
  84. Lietuvos standartas LST CEN/TR 1749:2011 „Europinė dujinių prietaisų klasifikavimo pagal degimo produktų šalinimo būdą schema (tipai)“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Lietuvos standartas LST EN 203-1:2005+A1:2008 „Dujomis kaitinama viešojo maitinimo įmonių įranga. 1 dalis. Bendrosios saugos taisyklės“.
  2. Lietuvos standartas LST EN 483+A2:2002 „Dujiniai centrinio šildymo katilai. Ne daugiau kaip 70 kW vardinės tiekiamosios šiluminės galios C tipo katilai“.
  3. Lietuvos standartas LST EN 677:1999 „Centrinio šildymo dujų katilai. Specialieji reikalavimai ne daugiau kaip 70 kW vardinio šilumos įtėkio kondensaciniams katilams“.
  4. Lietuvos standartas LST EN 444:1998 „Neardomieji bandymai. Metalinių medžiagų radiografinio tyrimo rentgeno ir gama spinduliuote bendrieji principai“.
  5. Lietuvos standartas LST EN 14324:2004 „Kietasis litavimas. Kietojo litavimo jungčių taikymo rekomendacijos“
  6. Lietuvos standartas LST EN ISO 17672:2010 „Kietasis litavimas. Pridėtiniai metalai (ISO 17672:2010)“.
  7. Lietuvos standartas LST EN 12799:2002 „Kietasis litavimas. Kietojo litavimo jungčių neardomoji kontrolė“.
  8. Lietuvos standartas LST EN 1515-1:2000 „Jungės ir jų jungtys. Varžtiniai sujungimai. 1 dalis. Varžtinių sujungimų parinkimas“.
  9. Lietuvos standartas LST EN 416-1:2009 „Nebuitiniai, vienadegikliai, dujiniai, palubiniai, vamzdiniai spinduliuojantieji šildytuvai. 1 dalis. Sauga“.

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Lietuvos standartas LST EN 419-1:2009 „Nebuitiniai, dujomis kaitinami, palubiniai, šviečiantys spinduliuojantieji šildytuvai. 1 dalis. Sauga“.

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Lietuvos standartas LST EN 13410:2002 „Palubiniai dujiniai spinduliuojantieji šildytuvai. Nebuitinių patalpų vėdinimo reikalavimai“.

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Naujų perdavimo ar skirstymo sistemų nedujofikuotoje teritorijoje įrengimo, naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų ir vartotojų gamtinių dujų sistemų įrengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1-261 (Žin., 2012, Nr. 148-7620).

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

  1. Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

  1. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102 „Dėl Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.

Pastaba. Šiame Taisyklių priede nurodyti teisės aktai ir standartai išplečia Taisyklių reikalavimus. Taikant Taisykles, turi būti naudojamos aktualios šiame Taisyklių priede nurodytų teisės aktų ir standartų redakcijos. Panaikinus priede nurodytus teisės aktus taikomi juos pakeičiantys teisės aktai.

Papildyta punktu:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

_________________

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

2 priedas

 

DUJINIŲ PRIETAISŲ KLASIFIKAVIMAS

 

  1. Pagal degimo produktų šalinimą ir oro tiekimą, dujiniai prietaisai skirstomi į šiuos tipus (Taisyklių 1 priedo 102 punktas):

1.1. A tipo;

1.2. B tipo;

1.3. C tipo.

  1. A tipas – dujinis prietaisas be dūmtraukio, degimui naudojantis patalpos, kurioje jis stovi, orą (pavyzdžiui, dujinės viryklės, įmontuojamosios orkaitės):

2.1. A1 be ventiliatoriaus;

2.2. A2 su ventiliatoriumi, esančiu už degimo kameros / šilumokaičio;

2.3. A3 su ventiliatoriumi, esančiu priešais degimo kamerą / šilumokaitį.

  1. B tipas – dujinis prietaisas, jungiamuoju dūmtakio vamzdžiu sujungtas su dūmtraukiu, šalinančiu degimo produktus iš patalpos, kurioje įrengtas prietaisas. Degimo oras imamas tiesiogiai iš šios patalpos:

3.1. B1 tipas – B tipo dujinis prietaisas su įmontuotu traukos pertraukikliu:

3.1.1. B11 su natūralia trauka;

3.1.2. B12 su natūralia trauka ir įmontuotu ventiliatoriumi už degimo kameros / šilumokaičio prieš traukos pertraukiklį;

3.1.3. B13 su natūralia trauka ir įmontuotu ventiliatoriumi prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

3.1.4. B14 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio už traukos pertraukiklio;

3.2. B2 tipas – B tipo dujinis prietaisas be traukos pertraukiklio:

3.2.1. B21 su natūralia trauka;

3.2.2. B22 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

3.2.3. B23 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

3.3. B3 tipas – B tipo dujinis prietaisas be traukos pertraukiklio, numatytas prijungti prie natūralios traukos dūmtraukio. Visos prietaiso dalys, veikiamos degimo produktų slėgio yra uždarai įmontuotos į prietaiso dalis, kuriomis teikiamas degimo oras. Šis oras iš patalpos pasiurbiamas per reikiamo skersmens angas koncentriniame vamzdyje, kurio viduje yra degimo produktų šalinimo vamzdis:

3.3.1. B31 su natūralia trauka (šis prietaisų tipas nenaudojamas);

3.3.2. B32 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

3.3.3. B33 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

3.4. B4 tipas – B tipo dujinis prietaisas su traukos pertraukikliu sukonstruotas taip, kad jo dūmtraukis yra sujungtas su dūmtraukio antgaliu (elementu, įrengtu dūmtraukio išleidžiamojoje angoje):

3.4.1. B41 su natūralia trauka;

3.4.2. B42 su natūralia trauka ir įmontuotu ventiliatoriumi už degimo kameros / šilumokaičio prieš traukos pertraukiklį;

3.4.3. B43 su natūralia trauka ir įmontuotu ventiliatoriumi prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

3.4.4. B44 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio už traukos pertraukiklio;

3.5. B5 tipas – B tipo dujinis prietaisas be traukos pertraukiklio sukonstruotas taip, kad jo dūmtraukis yra sujungtas su dūmtraukio antgaliu (elementu, įrengtu dūmtraukio išleidžiamojoje angoje):

3.5.1. B51 su natūralia trauka;

3.5.2. B52 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

3.5.3. B53 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį.

  1. C tipas – dujinis prietaisas, kuriame degimo traktas (oro tiekimas, degimo kamera, šilumokaitis ir degimo produktų šalinimas) yra izoliuotas patalpos, kurioje yra įrengtas prietaisas, atžvilgiu:

4.1. C1 tipas – C tipo dujinis prietaisas su horizontaliu degimo oro tiekimu ir degimo produktų šalinimu per išorinę sieną arba stogą. Tas vyksta per angas, kurios yra arba koncentrinės, arba pakankamai arti viena kitos, kad vėjo poveikis joms būtų vienodas:

4.1.1. C11 su natūralia trauka;

4.1.2. C12 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.1.3. C13 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.2. C2 tipas – C tipo dujinis prietaisas su degimo oro ortakiu ir dūmtraukiu, kurie jungiami prie bendros degimo oro ir dūmtraukio sistemos, prie kurios prijungta daugiau negu vienas prietaisas. Ši bendra vieno vamzdžio sistema, per kurią tiekiamas degimo oras ir šalinami degimo produktai, yra pastato konstrukcijos dalis:

4.2.1. C21 su natūralia trauka;

4.2.2. C22 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.2.3. C23 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.3. C3 tipas – C tipo dujinis prietaisas su vertikaliu oro tiekimu ir degimo produktų šalinimu, kurio dūmtakio-ortakio jungiamieji vamzdžiai konstruktyviai yra sujungti su vertikalaus dūmtraukio-ortakio antgaliu, per kurį tiekiamas degimo oras ir šalinami degimo produktai. Tas vyksta per angas, kurios yra arba koncentrinės, arba pakankamai arti viena kitos, kad vėjo poveikis joms būtų vienodas:

4.3.1. C31 su natūralia trauka;

4.3.2. C32 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.3.3. C33 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.4. C4 tipas – C tipo dujinis prietaisas ortakiu ir dūmtraukiu jungiamas į bendrą ortakio-dūmtraukio sistemą, prie kurios prijungta daugiau negu vienas prietaisas. Ši sistema yra pastato konstrukcijos dalis. Ją sudaro du vamzdžiai, iš kurių vienas tiekia orą degimui, o kitas šalina degimo produktus. Tas vyksta per angas, kurios yra arba koncentrinės, arba pakankamai arti viena kitos, kad vėjo poveikis joms būtų vienodas:

4.4.1. C41 su natūralia trauka;

4.4.2. C42 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.4.3. C43 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.5. C5 tipas – C tipo dujinis prietaisas prijungiamas prie atskirų degimo oro ortakio ir degimo produktų šalinimo dūmtraukio vamzdžių antgalių (konstruktyviai sujungtas su vamzdžių oro įleidžiamosiomis ir degimo produktų išleidžiamosiomis angomis), o degimo oro įtekėjimas ir degimo produktų šalinimas gali būti skirtingose slėgio zonose (ortakis ir dūmtraukis skirtingose vietose):

4.5.1. C51 su natūralia trauka;

4.5.2. C52 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.5.3. C53 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.6. C6 tipas – C tipo dujinis prietaisas, numatytas prijungti prie su tuo dujiniu prietaisu neišbandytos, atskirai įdiegtos ir patikrintos degimo oro tiekimo (ortakis) ir degimo produktų šalinimo (dūmtraukis) sistemos:

4.6.1. C61 su natūralia trauka;

4.6.2. C62 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.6.3. C63 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.7. C7 tipas – C tipo dujinis prietaisas su vertikaliu degimo oro ortakiu ir degimo produktų šalinimo dūmtraukiu, kai degimo oras imamas pastogėje (oro įleidimo vamzdis yra pastogėje), o degimo produktai šalinami virš stogo. Traukos pertraukiklis yra sumontuotas dūmtraukyje virš degimo oro įleidimo angos (-ų). Tokia dūmtraukio-ortakio sistema yra pastato konstrukcijos dalis:

4.7.1. C71 su natūralia trauka;

4.7.2. C72 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.7.3. C73 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.8. C8 tipas – C tipo dujinis prietaisas, kurio degimo produktų šalinimo jungiamasis vamzdis prijungiamas prie atskiro arba bendro degimo produktų šalinimo dūmtraukio, kuris yra pastato konstrukcijos dalis ir veikia esant natūraliai traukai (pvz., nėra ventiliatoriaus). Degimo oras tiekiamas ortakiu, kurio antgalis (įleidžiamoji anga) yra už pastato ribų:

4.8.1. C81 su natūralia trauka (šis prietaisų tipas dabar neįtraukiamas į dujinių prietaisų EN standartus);

4.8.2. C82 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.8.3. C83 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį;

4.9. C9 tipas – C tipo dujinis prietaisas, panašus į C3 tipą, su vertikaliu degimo oro tiekimu ir degimo produktų šalinimu, kurio dūmtraukio-ortakio jungiamieji vamzdžiai konstruktyviai yra sujungti su vertikalaus dūmtraukio-ortakio antgaliu, per kurį tiekiamas degimo oras ir šalinami degimo produktai. Tas vyksta per angas, kurios yra arba koncentrinės, arba pakankamai arti viena kitos, kad vėjo poveikis joms būtų vienodas:

4.9.1. C91 su natūralia trauka;

4.9.2. C92 su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

4.9.3. C93 su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį.

  1. A tipo prietaisams galimas papildomas ženklinimas „AS“, jei yra patalpos oro kontrolės įtaisas. Dujiniams prietaisams su papildomu ženklinimu „AS“ taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir prietaisams, neturintiems tokio ženklinimo.
  2. B tipo prietaisams galimas papildomas ženklinimas „BS“ ir „AS“, jei yra degimo produktų kontrolės įtaisai.
  3. Kai norima nurodyti, kad B tipo prietaisai yra skirti prijungti prie lankstaus nemetalinio dūmtraukio, skirto pašalinti drėgną orą ir degimo produktus iš patalpos, kurioje įrengtas dujinis prietaisas, pažymima trečiu apatiniu indeksu „D“. Pvz., B22Dir B23Dyra B2 tipo tokie dujiniai prietaisai. Dabar taip pažymėti dujiniai prietaisai naudojami dujinėse skalbinių džiovyklėse.
  4. Kai norima nurodyti, kad B tipo prietaisai yra skirti prijungti prie dūmtraukių sistemos, kuri yra pritaikyta dirbti esant teigiamam slėgiui, pažymima trečiu apatiniu indeksu „P“. Jis naudojamas tiktai tada, kai prietaisas montuojamas pagal prietaiso gamintojo instrukcijas ir jungiamas prie dūmtraukio, kurį prietaiso gamintojas pripažįsta tinkamu.

Tokio tipo yra B22P, B23P, B52P, B53P, gaminami be traukos pertraukiklio ir B14P bei B44P – su traukos pertraukikliu.

  1. Kai C1tipo dujinius prietaisus galima prijungti prie horizontalaus dūmtraukio-ortakio sistemos įrengtos ant stogo, pažymima trečiu apatiniu indeksu „R“. Yra gaminami tokie šio tipo dujiniai prietaisai:

9.1. C1R – numatytas prijungti prie dūmtraukio-ortakio sistemos, kuri gali būti įrengta tiek ant stogo, tiek prie sienos;

9.2. C11R – dujinis prietaisas su natūralia trauka;

9.3. C12R – su ventiliatoriumi, įrengtu už degimo kameros / šilumokaičio;

9.4. C13R – su ventiliatoriumi, įrengtu prieš degimo kamerą / šilumokaitį.

  1. Jeigu C tipo prietaisas pažymėtas apatiniu trečiu simboliu „X“ (žymimi šie prietaisų tipai: C12X, C13X, C32X, C33X, C42X, C43X, C52X, C53X, C62X, C63X, C82X, C83Xir C92X, jeigu jų degimo produktų šalinimo vamzdžių jungtys yra apspaudžiamosios arba virintinės), yra nurodoma, kad visos dujinio prietaiso, kuriuo tiekiamas degimo oras, slėginės ir pritvirtintų ortakių dalys:

10.1. yra visiškai izoliuotos nuo aplinkos;

10.2. atitinka didesnius sandarumo reikalavimus, užtikrinančius, kad visą dujinio prietaiso eksploatavimo laiką aplinkoje nesusidarys pavojingas degimo produktų kiekis.

  1. C7tipo dujiniai prietaisai nebegaminami ir ateityje nenumatomi įtraukti į dujinių prietaisų EN standartus.
  2. Į C1, C3, C4, C5, C8ir C9tipų dujinius prietaisus įeina degimo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo vamzdynai, o kai kuriais atvejais ir įtaisai su angomis bei apsauginiai įtaisai, reikalingi angoms įrengti prieinamose vietose. Tam gali būti naudojamos tik originalios gamintojo detalės, kurios turi būti montuojamos remiantis dujinio prietaiso montavimo instrukcija. Į C9 tipo dujinius prietaisus patenkantis degimo oras prapučia dūmtraukį, esantį statinio šachtoje (judėdamas priešinga dūmų judėjimo kryptimi). Tokiu atveju gamintojo sudarytoje prietaiso montavimo instrukcijoje turi būti pateikti ir duomenys, reikalingi dūmtraukiui-ortakiui įrengti šachtoje (reikiamas šachtos vidinis skersmuo, reikiamas žiedinis tarpas, vamzdžių šachtoje stabilizavimas ir šachtos uždengimas, degimo produktų srauto šalinimo angos įrengimas).
  3. C6tipo dujinių prietaisų degimo oro ortakis ir degimo produktų šalinimo dūmtraukis turi būti įrengti pagal gamintojo montavimo nurodymus ir atitinkamų techninių taisyklių, skirtų dūmtraukio-ortakio sistemai, sąlygas.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

 

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

3 priedas

 

STANDARTŲ NUSTATYTI VAMZDŽIŲ, SUJUNGIMŲ, ATLIKIMŲ, KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI

 

1 lentelė. Vamzdžių, jungiamųjų vamzdžių ir jungiamųjų detalių naudojimo sritys

 

MedžiagosTechninės taisyklės

(standartai)

Ne didesnis kaip 100 mbar darbinis slėgisDarbinis slėgis, viršijantis 100 mbar, bet  ne didesnis kaip 1 barIšorinis vamzdynas

(antžeminis)

Vidaus vamzdynasDujinių prietaisų jungiamieji vamzdžiaiPastabos
Plieno vamzdžiaiLST EN 10255

LST EN 10208-1

LST EN 10220

LST EN 10216-1

LST EN 10217-1

XXXXX
Plieno vamzdžių jungiamosios detalėsLST EN 1092-1

 

LST EN 10242

LST EN 10242/A1/A2

LST EN 10253-1

LST EN 10241

XXXX1)X1)1) atsparūs tempimui ir galintys atlaikyti didesnę šiluminę apkrovą
Nerūdijančio plieno vamzdžiaiXXXXX
Gofruoti vamzdžiai iš nerūdijančio plieno, įskaitant priklausančias jungtisLST EN 15266

LST EN 1775 E priedas

XXX
Tikslieji plieno vamzdžiaiLST EN 10305-1

LST EN 10305-2

LST EN 10305-3

XXXXMažiausias sienelių storis DN iki 20 mm – 1,5 mm

>20 mm – 2,0 mm

Variniai vamzdžiaiLST EN 1057XXXXX
Jungiamosios detalėsLST EN 1092-3XXXXX
Lankstieji dujų vamzdžiaiLST EN 14800

LST EN 1762

prEN 1763

XXX2)X2) naudojama ašims išlyginti
Dujotiekių apsauga nuo korozijosLST EN 1775

LST EN 12007-1

LST EN 12007-2

XXXX

 

2 lentelė. Vamzdžių jungčių naudojimo sritys. Neardomosios jungtys*

 

Sujungimo būdasTechninės taisyklės

(standartai)

Ne didesnis kaip 100 mbar darbinis slėgisDarbinis slėgis, viršijantis 100 mbar, bet ne didesnis kaip 1 barIšorinis vamzdynas

(antžeminis)

Vidaus vamzdynasDujinių prietaisų jungiamieji vamzdžiaiPastabos
Srieginės jungtys (plienas)LST EN 10226-1

LST EN 10226 – 2

XXXXX3) ne daugiau kaip 5 bar slėgiui
Sriegių sandarinimo medžiagosLST EN ISO 228-1

LST EN 751-2 -3

XX3)XXX
Plieno virintinės jungtys vamzdžiamsLST EN 12732

LST EN 1775 C

1 priedas

LST EN 10255

LST EN 10208-1

LST EN 10220

LST EN 10216-1

LST EN 10217-1

LST EN 10305-1

LST EN 10305-2

LST EN 10305-3

XXXXX
Suvirintojų kvalifikacijaLST EN 287-1XXXXX
Siūlių kontrolėEN 970

LST EN 444

LST EN 5817

XXXXX
Varinių vamzdžių kietasis litavimasLST EN 14324

LST EN ISO 17672

LST EN 1045

XXXXX
Kvalifikacija

Kokybė

Siūlių kontrolė

LST EN 1775

B.2 priedas

LST EN 12799

LST EN 444

EN 970

XXXXX
Virintinės jungtys variniams vamzdžiamsLST EN ISO 9606-3XXXXX
KvalifikacijaLST EN 1775

C.2 priedas

XXXXX
Apspaudžiamos vario jungtysLST EN 1775

D.1 priedas

prEN1254-7

prEN14905

XXXXX
Apspaudžiamos jungtysLST EN 1254-2

LST EN 1254-3

JungėsLST EN 1092-1

LST EN 1515-1

Atlikimaspr EN 14905

 

Pastaba. * Suardytų jungčių toje pačioje pozicijoje dar kartą panaudoti nebegalima.

 

3 lentelė. Vamzdžių jungčių naudojimo sritys. Išardomosios jungtys**

 

Sujungimo būdasTechninės taisyklės

(standartai)

Ne didesnis kaip 100 mbar darbinis slėgisDarbinis slėgis, viršijantis 100 mbar, bet ne didesnis kaip 1 barIšorinis vamzdynas

(antžeminis)

Vidaus vamzdynasDujinių prietaisų  jungiamieji vamzdžiaiPastabos
Tvirtinimas varžtaisLST EN 10242

Dizaino simbolis A

LST EN 10241

XXXXX
Priklausantys tarpikliaiLST EN 682

LST EN 549

XXXXX
Jungės jungtisLST EN 1092-1

LST EN 1092-3

XXX

X

XX
TarpikliaiLST EN 682

LST EN 549

XXXX4)X4)4) įvairioms jungėms
Nerūdijančio plieno lanksčios jungties sandarinimasLST EN15266XX

 

Pastaba. **Tokias jungtis, naudojantis atitinkamu įrankiu, galima išardyti jų nesulaužant, o paskui vėl sujungti su tomis pačiomis dalimis toje pačioje pozicijoje. Prireikus pakeisti tarpiklį.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

4 priedas

 

VAMZDYNŲ TVIRTINIMO REIKALAVIMAI

 

1 lentelė. Rekomendaciniai horizontaliai nutiestų metalinių vamzdynų tvirtinimo atstumų dydžiai

 

Sąlyginis

skersmuo

DN

Išorinis skersmuo

da

mm

Tvirtinimo atstumas X

m

-151,25
15181,50
20222,00
25282,25
32352,75
40423,00
50543,50
-644,00
6576,14,25
8088,94,75
1001085,00

 

_________________

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

5 priedas

 

DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMO REIKALAVIMAI

 

1 lentelė. Reikalaujami mažiausi atstumai degimo produktams šalinti, naudojant C12 ir C13 tipo dujinius prietaisus

 

Eil. Nr.Skiriamasis požymis pagal:Mažiausi atstumai (metrais)Pavyzdys

(paveikslo Nr.)

fasado formądegimo produktų šalinimo angų tarpusavio atstumusiki darinėjamų langų arba fasadinių durų ir iki skersinės konstrukcijos fasado (e ir f dydžiai)
1.Lygus fasadasAtskira degimo produktų šalinimo angaa=0,5;  b=1,01);  c=5,01
2.Fasadas su išsikišusia dalimi3)Atskira degimo produktų šalinimo angaa=0,75;  b=1,01);  c=5,02
3.Kampinės konstrukcijos fasadas kampinėje padėtyje (gylis w tarp 0,5 m ir 1 m)4)Atskira degimo produktų šalinimo angaa=0,5e=0,53
b=1,01)f=2,5
c=5,0
4.Kampinės konstrukcijos fasadas kampinėje padėtyje (gylis w didesnis nei 1 m)Atskira degimo produktų šalinimo angaa=0,75e=1,0
b=1,01)f=2,5
c=5,0
Zona nuo apatinės iki viršutinės degimo produktų šalinimo angos aukščioZona virš viršutinės degimo produktų šalinimo angos arba virš tame pačiame aukštyje esančių degimo produktų šalinimo angų
5.Lygus fasadasGrupuojamos po dviau=0,5

b=1,01)

ao=1 kreivė 1 diagramoje

b=1,01) 2)

c=5,0

4, 5
6.Fasadas su išsikišusia dalimi 3)Grupuojamos po dviau =0,75

b=1,01)

ao=2 kreivė 1 diagramoje

b=1,01) 2)

c=5,0

6
7.Kampinės konstrukcijos fasadas kampinėje padėtyje (gylis w tarp 0,5 m ir 1 m)4)Grupuojamos po dviau =0,5

b=1,01)

e=1,0

f=2,5

ao=1 kreivė 1 diagramoje

b=1,01) 2)

c=5,0

eo=1 kreivė 1 diagramoje

f=2,5

7, 8
8.Kampinės konstrukcijos fasadas kampinėje padėtyje (gylis w didesnis nei 1 m)Grupuojamos po dviau =0,75

b=1,01)

e=1,0

f=2,5

ao=2 kreivė 1 diagramoje

b=1,01) 2)

c=5,0

eo=3 kreivė 1 diagramoje

f=2,5

9.Mažiausi atstumai iki degimo produktų šalinimo angų balkonų srityje:

– balkonų kairėje ir dešinėje pusėje – 1,5 m;

– po balkonais – 5,0 m;

– virš balkonų, nuo grindų viršutinio krašto – 2,5 m.

9

 

Pastabos:

1) Jei d yra mažesnis nei 0,25 m, tai langui, esančiam tiesiogiai šalia degimo produktų šalinimo angos, pakankamas šoninis atstumas yra a.

2) Pastaba: b negalioja, kai ao yra didesnis nei 1,0 m;

3) Jei degimo produktų šalinimo anga yra daugiau nei 5 m žemiau išsikišusios fasado dalies, turi būti taikomi lygiam fasadui nustatyti atstumai;

4) Jei gylis w yra mažesnis nei 0,5 m, turi būti taikomi lygiam fasadui nustatyti atstumai.

 

_________________

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

6 priedas

 

MAŽIAUSI ATSTUMAI NUO C12 IR C13 TIPO DUJINIŲ PRIETAISŲ DEGIMO PRODUKTŲ ŠALINIMO ANGŲ

 

(pav.)Lygus fasadas

 

a: ne mažiau nei 0,5 m

b: ne mažiau nei 1 m

c: ne mažiau nei 5 m

 

Būtina išlaikyti tokį tiesiogiai šalia vienas kito esančių langų šoninį atstumą (a arba b dydis), koks turi būti taikomas priklausomai nuo d dydžio:

 

– Jei d yra didesnis nei 0,25 m, taikomas šoninis atstumas b.

 

– Jei d yra lygus arba mažesnis nei 0,25 m, taikomas šoninis atstumas a.

 

Pastaba. Tamsiau pažymėtose zonose visuose paveikslėliuose langų ar durų būti negali.

 

 

1 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo atskiros degimo produktų šalinimo angos iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Lygus fasadas.

 

 

(pav.)

Fasadai su virš angos išsikišusia dalimi

 

 

 

 

 

 

Anga

(pav.)

Degimo produktų šalinimo angos negali būti ten, kur z yra didesnis nei 0,50 m arba y yra mažesnis nei 0,40 m.

 

Jei z yra mažesnis arba lygus 0,10 m arba y yra didesnis nei 5 m, galioja lygaus fasado reikalavimai (1 pav.)

 

2 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo atskiros degimo produktų šalinimo angos iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Fasadai su išsikišusia dalimi.

 

 

(pav.)

Kampinės konstrukcijos fasadas be langų

 

w: nuo 0,5 m iki 1 m

a: ne mažiau nei 0,5 m

e: ne mažiau nei 0,5 m

 

w: daugiau nei 1 m

a: ne mažiau nei 0,75 m

e: ne mažiau nei 1 m

 

b, d ir c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

Jei w yra mažesnis nei 0,5 m arba e yra didesnis nei 5 m, galioja lygaus fasado reikalavimai (1 pav.)

 

(pav.)

Kampinės konstrukcijos fasadas su langais

 

w: nuo 0,5 m iki 1 m

a: ne mažiau nei 0,5 m

f: ne mažiau nei 2,5 m

 

w: daugiau nei 1 m

a: ne mažiau nei 0,75 m

f: ne mažiau nei 2,5 m

 

b, d ir c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

Jei w yra mažesnis nei 0,5 m arba f yra didesnis nei 5 m, galioja lygaus fasado reikalavimai (1 pav.)

 

3 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo atskiros degimo produktų šalinimo angos iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Fasadai su vidiniu kampu.

 

 

(pav.)

Degimo produktų šalinimo angos išsidėsčiusios vertikaliai

 

au: ne mažiau nei 0,5 m

ao: pagal 1 kreivę 1 diagramoje

b, d ir c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

(pav.)

Perstumtas degimo produktų šalinimo angų išdėstymas

 

au: ne mažiau nei 0,5 m

ao: pagal 1 kreivę 1 diagramoje

b, d ir c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

4 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo po dvi grupuojamų degimo produktų šalinimo angų iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Lygus fasadas.

 

 

(pav.)

Degimo produktų šalinimo angos išsidėsčiusios horizontaliai

 

ao: ne mažiau nei 1,45 m

(iš 1 kreivės 1 diagramoje, vertikalus atstumas x = 0);

c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

5 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo po dvi grupuojamų degimo produktų šalinimo angų iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Lygus fasadas.

 

 

 

(pav.)

Horizontalus degimo produktų šalinimo angų išsidėstymas

 

Jei išsidėstymas kitoks – žr. taip pat 2 ir 4 paveikslėlius.

 

ao: ne mažiau nei 2,20 m

(iš 2 kreivės 1 diagramoje, vertikalus atstumas x = 0);

c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

6 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo po dvi grupuojamų degimo produktų šalinimo angų iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Fasadas su virš angos išsikišusia dalimi.

 

 

 

(pav.)

Vertikalus degimo produktų šalinimo angų išdėstymas, jei fasadas yra kampinės konstrukcijos, be langų

(w didesnis nei 1 m)

 

Jei išsidėstymas kitoks – žr. taip pat 3–5 paveikslėlius.

 

au: ne mažiau nei 0,75 m

ao: pagal 2 kreivę 1 diagramoje

eo: pagal 3 kreivę 1 diagramoje

 

b, d ir c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

7 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo po dvi grupuojamų degimo produktų šalinimo angų iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Kampinės konstrukcijos fasadas be langų.

 

 

 

(pav.)

Vertikalus degimo produktų šalinimo angų išdėstymas, jei fasadas yra kampinės konstrukcijos, su langais

(w didesnis nei 1 m)

 

Jei išsidėstymas kitoks – žr. taip pat 3–5 paveikslėlius.

 

au: ne mažiau nei 0,75 m

ao: pagal 2 kreivę 1 diagramoje

f:  ne mažiau nei 2,5 m

 

b, d ir c duomenis žr. 1 paveikslėlyje

 

8 paveikslėlis. Mažiausi atstumai nuo po dvi grupuojamų degimo produktų šalinimo angų iki darinėjamų langų arba fasadinių durų. Kampinės konstrukcijos fasadas su langais.

 

 

(pav.)

Nurodytoje zonoje (įskaitant balkoną) draudžiama įrengti degimo produktų šalinimo angas.

 

Balkonas su uždarais arba atvirais turėklais

 

9 paveikslėlis. Mažiausi atstumai iki degimo produktų šalinimo angos balkonų srityje.

 

_________________

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

7 priedas

 

MAŽIAUSIASIS ŠONINIS ATSTUMAS

 

1 diagrama. Mažiausio šoninio atstumo (ao, eo) kaip vertikaliojo po dvi grupuojamų degimo produktų šalinimo angų tarpusavio atstumo (x) funkcijos nustatymas

 

 

(pav.)

 

_________________

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

8 priedas

 

REKOMENDUOJAMI SIMBOLIAI, SANTRUMPOS IR ŽENKLAI DUJŲ SISTEMŲ PROJEKTUOSE

 

1 lentelė. Naudojami simboliai, santrumpos ir ženklai

 

Nr.PavadinimasGrafinis simbolisSantrumpa, ženklasPastaba
1.Dujotiekis–––––––
2.Besikertantis dujotiekis–––+–––Tarp dujotiekių jungčių nėra
3.Atšaka 

(ženklas)

4.Nominalus dujotiekio skersmens pakeitimas 

(ženklas)

Čia: plieno vamzdžiai (DN) variniai, nerūdijančio plieno ir plastikiniai vamzdžiai (da)
5.Sisteminio darbinio slėgio pakeitimas 

(ženklas)

6.Medžiagos pakeitimas 

(ženklas)

Čia: iš plieno į varį – kitos vamzdžių medžiagos;

NRS – nerūdijantis plienas;

MKV – metalo ir plastiko kompozicinis vamzdis;

PE-X – plastikinis vamzdis iš PE-X.

* Kuo pakeisti:

BR – kietojo litavimo jungtis;

CP – gnybtinė jungtis;

SC – srieginė jungtis;

WE – virintinė jungtis;

CR – prispaudžiamoji montažinė jungtis;

FL – jungės jungtis.

Pirmiau nurodytos jungtys taip pat gali būti pavaizduotos naudojant ir jų simbolius.

7.Dujotiekio plano vaizdas 

(ženklas)

8.Elektrinis atskyrimas

(izoliacinė jungtis)

 

(ženklas)

9.Potencialų išlyginimas

(įžeminimas)

 

(ženklas)

10.Išardomoji jungtis 

(ženklas)

pvz., sujungimas varžtu ar junge
11.Apsauginis vamzdis (dėklas) 

(ženklas)

12.Per sieną ir lubas pravestas izoliuotas apsauginis vamzdis 

(ženklas)

13.Per sieną ir lubas pravestas apsauginis vamzdis su apsauginiu nuo gaisro apvalkalu 

(ženklas)

* – R 60, R 90,

R 120

14.Dujotiekio užaklinimas 

(ženklas)

15.Dujų slėgio reguliatorius 

(ženklas)

SR
16.Dujų skaitiklis 

(ženklas)

(ženklas)

 

17.Slėgio matavimo prietaisas 

(ženklas)

18.Saugus dujų prijungimo lizdas 

(ženklas)

SDPLGali būti ir 13 kW

* Kuo pakeisti:

AP – virš tinko montuojamas lizdas;

UP – po tinku montuojamas lizdas.

19.Saugus lankstusis dujų vamzdis 

(ženklas)

20.Uždarymo įtaisas 

(ženklas)

UITPraėjimo forma
21.Uždarymo įtaisas 

(ženklas)

UIKKampinė forma
22.Magnetinis vožtuvas 

(ženklas)

23Terminio blokavimo įtaisas (TBI) 

(ženklas)

TBI
24.Uždarymo įtaisas su kombinuotu UIT 

(ženklas)

Praėjimo forma
25.Uždarymo įtaisas su kombinuotu UIK 

(ženklas)

Kampinė forma
26.Dujų srauto kontrolės įtaisas (DSKI) 

(ženklas)

DSKIM arba K – GS tipas
27.Uždarymo įtaisas su kombinuotu DSKI 

(ženklas)

Praėjimo forma
28.Uždarymo įtaisas su kombinuotu DSKI 

(ženklas)

Kampinė forma
29.Dujų slėgio reguliatorius su kombinuotu DSKI 

(ženklas)

30.Dujų srauto kontrolės įtaisas K tipas, kombinuotas su TBI 

(ženklas)

DSKI-TK – GS tipas
31.Saugus dujų skirstytuvas DSKI K tipas, kombinuotas su TBI 

(ženklas)

DSKI prie skirstytuvo galo gali nebūti, jei pirmiausia dujotiekio pradžioje jungiamo DSKI nominalus dydis sutampa
32.Dujinis akimirkinis vandens šildytuvas 

(ženklas)

DAVŠ
33.Dujinis tūrinis vandens šildytuvas 

(ženklas)

DTVŠ
34.Dujinis kombinuotasis vandens šildytuvas 

(ženklas)

DKVŠ
35.Dujinis šildymo katilas 

(ženklas)

DŠK
36.Dujinis spinduliuojantysis

šildytuvas

 

(ženklas)

DSŠ
37.Dujinis patalpų šildytuvas 

(ženklas)

DPŠ
38.Dujinis patalpų oro šildytuvas 

(ženklas)

DPOŠ
39.Dujinė viryklė 

(ženklas)

DV
40.Dujinis židinys 

(ženklas)

41.Dujinis šaldytuvas 

(ženklas)

DŠa
42.Dujinis šilumos siurblys 

(ženklas)

DŠS
43.Dujinė saunų krosnis 

(ženklas)

DSKr
44.Dujinė skalbinių džiovyklė 

(ženklas)

DSDž
45.Dujinis kepintuvas 

(ženklas)

DKe
46.Dujinis spinduliuojantysis terasų šildytuvas 

(ženklas)

DTeŠ
47.Dujinė centralizuoto šildymo katilinė(ženklas)DCŠK
48.Suslėgtų gamtinių dujų „mini degalinė“ 

(ženklas)

GDMD
49.Kuro elementų šildymo įrenginys 

(ženklas)

KEŠ
50.Dujinis žibintas 

(ženklas)

51.Atviras dujinis dekoratyvinis židinys 

(ženklas)

ADŽ
52.Dujinis oro kondicionierius 

(ženklas)

DOK

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

9 priedas

 

DUJOTIEKIO STIPRUMO IR SANDARUMO BANDYMO REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

  1. Sumontavus dujotiekį turi būti išbandytas jo stiprumas ir sandarumas. Bandymui naudojamos suslėgtos inertinės dujos arba oras. Dujotiekio bandymas pradedamas tik tada, kai susilygina aplinkos oro ir bandymų terpės (inertinių dujų ar oro), esančios dujotiekio viduje, temperatūros.
  2. Dujotiekį privalo bandyti jį įrengę juridinių asmenų reikiamos kvalifikacijos atestuoti darbuotojai arba atestuoti fiziniai asmenys, dalyvaujant įrengimo techniniam prižiūrėtojui. Bandymai atliekami atsižvelgiant į bandomo dujotiekio didžiausiąjį darbinį dujų slėgį (MOP) bei techninės saugos reikalavimus (šio priedo 1 lentelė).
  3. Jei uždarymo įtaisai, įrenginiai ir prietaisai neapskaičiuoti stiprumo bandymo slėgiui atlaikyti, jie turi būti išmontuoti ir vietoj jų bandymo metu įdedami intarpai, aklės ar kamščiai. Dujas deginantys, kontrolės ir matavimo prietaisai prieš stiprumo bandymą turi būti atjungti.
  4. Dujotiekio sandarumas bandomas sumontavus uždarymo įtaisus, dujų slėgio reguliavimo įrenginius, įtaisus, prietaisus, kontrolės ir matavimo prietaisus.
  5. Bandymo įrenginys (slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždaromieji įtaisai) turi išlaikyti slėgį, du kartus didesnį už dujotiekio bandymo slėgį.
  6. Bandant dujotiekių stiprumą ir sandarumą turi būti naudojamos tokios slėgio matavimo priemonės:

6.1. esant bandymo slėgiui iki 0,1 bar – skiriamoji geba turi būti ne mažesnė kaip 0,1 mbar;

6.2. esant bandymo slėgiui nuo 0,1 bar iki 1,0 bar – ne žemesnės kaip 0,6 tikslumo klasės;

6.3. esant bandymo slėgiui 1,0 bar ir didesniam:

6.3.1. ne žemesnės kaip 1 tikslumo klasės stiprumo bandymui;

6.3.2. ne žemesnės kaip 0,6 tikslumo klasės sandarumo bandymui.

  1. Jeigu bandymams naudojami analoginiai deformaciniai manometrai, jie turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų antrajame skalės trečdalyje.
  2. Dujotiekis bandomas pagal iš anksto parengtą tokių darbų technologijos instrukciją, kurioje turi būti nurodyta tiksli bandymo atlikimo tvarka, reikalingi įrenginiai, medžiagos, prietaisai ir privalomi saugos reikalavimai.

 

II SKYRIUS

DUJOTIEKIO STIPRUMO IR SANDARUMO BANDYMAS

 

  1. Dujotiekio stiprumo ir sandarumo bandymo slėgiai ir bandymo trukmė pateikti 1 lentelėje.

 

  1. Lentelė. Dujotiekio stiprumo ir sandarumo bandymo slėgiai ir bandymo trukmė

 

Dujotiekio slėgis,

bar

Stiprumo bandymo slėgis,

bar

Stiprumo bandymo trukmė,

h

Sandarumo bandymo slėgis,

bar

Sandarumo bandymo trukmė,

h

Mažo slėgio (iki 0,1 bar)

 

3,010,121
Vidutinio slėgio II kategorijos (daugiau kaip 0,1 bar iki 2 bar)3,511,25 x MOP1
Vidutinio slėgio I kategorijos (daugiau kaip 2 bar iki 5 bar)1,4 x MOP (bet ne mažesnis kaip 4,0 bar slėgis)11,25 x MOP1
Didelio slėgio (daugiau kaip 5 bar iki 16 bar)1,4 x MOP11,25 x MOP1

 

Pastaba. Gyvenamųjų pastatų iki 30 mbar MOP dujotiekio stiprumas gali būti bandomas 3 bar slėgiu, bandymo trukmė 10 min, o sandarumas gali būti bandomas 50 mbar slėgiu,  bandymo trukmė 5 min.

  1. Dujotiekis stiprumo bandymą išlaikė, jeigu bandant nebuvo konstatuota ir po apžiūrėjimo nenustatyta:

10.1. bandymo dujų (dujotiekyje esančių inertinių dujų, oro) nuotėkio per dujotiekio jungtis, uždarymo įtaisus, dujų slėgio reguliavimo įrenginius, įtaisus;

10.2. slėgio sumažėjimo pagal manometrų rodmenis.

Pastaba. Defektai, nustatyti bandant dujotiekio stiprumą, turi būti pašalinti iki dujotiekio sandarumo bandymo.

  1. Laikoma, kad dujotiekis sandarumo bandymą išlaikė, jeigu bandymo laikotarpiu nebuvo nustatyta (pastebėta) bandymo dujų nuotėkio per dujotiekio jungtis, uždarymo įtaisus, dujų slėgio reguliavimo įrenginius, įtaisus ir slėgio sumažėjimo pagal manometrų rodmenis.
  2. Dujotiekio bandymo metu turi būti apžiūrėtas ir patikrintas visų vamzdžių jungčių tvirtumas bei sandarumas. Sandarumui patikrinti gali būti naudojamas nuotėkio aptikimo tirpalas pagal Lietuvos standarto LST EN 14291 nustatytus reikalavimus.
  3. Defektus, nustatytus dujotiekio stiprumo ar sandarumo bandymo metu, pašalinti galima tik sumažinus bandymo slėgį iki atmosferinio.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Pasibaigus pastato (namo) dujotiekio bandymui surašomas aktas, kurį pasirašo atsakingas už bandymą dujotiekį įrengusios įmonės atstovas ir techninis prižiūrėtojas (jei buvo pasirinktas) (šio priedo 2 punktas).
  2. Pastato dujų sistemos montavimo darbų techninis pasas (Taisyklių 10 priedas) su bandymo rezultatų aktu saugo pastato (namo) savininkas, o jo kopiją – dujų įmonė, išdavusi prisijungimo sąlygas.

 

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

10 priedas

 

(Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninio paso formos pavyzdys)

 

 

 

PASTATO DUJŲ SISTEMOS

_

 

_

(dujų sistemos pavadinimas, adresas)

 

 

STATYBOS (ĮRENGIMO) TECHNINIS PASAS

Nr.

 

 

_________________________________________

(miestas, vietovė)

 

20 ____ m.

 

 

 

 

 

 

 

 

I SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

  1. Dujų sistemos įrengimo techninius dokumentus iki darbų užbaigimo pabaigos saugo dujų sistemas įrengiantys asmenys.
  2. Visi aktai ir įrašai techniniame pase įrašomi tuoj pat, atlikus darbus.
  3. Apie dujotiekio montavimo pradžią turi būti pranešta techniniam prižiūrėtojui.
  4. Teisę kontroliuoti pastato dujų sistemos statybą (įrengimą), įrašyti pastabas ir nurodymus turi suvirinimo darbų priežiūros atsakingi asmenys, projektuotojas (projekto vadovas), statytojo (užsakovo), techninės priežiūros, dujų skirstymo įmonės, išdavusios prisijungimo sąlygas, ir valstybinės priežiūros institucijų atstovai.

 

  1. Pagrindiniai duomenys apie statybos (įrengimo) dalyvius:

 

Sistemos montuotojas __________________________, kvalifikacijos atestato Nr. ,

(įmonės pavadinimas, adresas / vardas ir pavardė)

 

išduotas ________________, galioja iki 20 ____m. d.

 

Darbų vadovas_____________________, kvalifikacijos atestato / pažymėjimo Nr._____,

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

išduotas ________________, galioja iki 20 ____ m. d.

 

Techninis prižiūrėtojas ___________________, kvalifikacijos atestato / pažymėjimo Nr. ___,

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

išduotas ________________, galioja iki 20 ____ m. d.

 

Statytojas (užsakovas)

(vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, buveinės adresas, tel. Nr.)

 

Projektą rengė

(projektuotojo vardas, pavardė, įmonės pavadinimas, buveinės adresas, tel. Nr.)

 

II SKYRIUS

DUJŲ SISTEMOS CHARAKTERISTIKA

 

DujotiekisDujotiekyje įrengta (vnt.)

(nurodyti dujinio prietaiso, įtaiso ar įrenginio tipą ar markę)

ilgis, mskersmuo, DN

mm

slėgis, bardujiniai prietaisai, tipas, markė, vardinė galia,matavimo prietaisaidujų filtraidujų slėgio reguliatoriaiuždarymo, išmetimo vožtuvaidujų skaitikliai

 

III SKYRIUS

INFORMACIJA APIE MEDŽIAGAS

 

Vamzdžiai

 

Pavadinimas, standarto žymuoIšorinis skersmuo, sienelės storis, mmGamintojo pavadinimasMedžiagos markė, standarto žymuoSertifikato
Nr.data

 

Jungtys, uždarymo įtaisai, medžiagos

 

Pavadinimas, standarto žymuoSkersmuo,

mm

Gamintojo pavadinimasMedžiagos markė, standarto žymuoSertifikato
Nr.data

 

Pastaba. Vamzdžių, jungiamųjų detalių, elektrodų ir (ar) suvirinimo vielos sertifikatų ir (ar) atitikties deklaracijų originalai saugomi dujų sistemą įrengusioje įmonėje arba pas užsakovą.

 

Darbų vadovas / atsakingas asmuo__________

(parašas)

_________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

IV SKYRIUS

SUVIRINTŲ (SULITUOTŲ) SANDŪRŲ SUVESTINĖ

 

 

Eil. Nr.SuvirintojasSandūros, suvirintos (sulituotos)

rankiniu lankiniu, dujiniu būdu

Suvirintojo parašas
vardas, pavardėpažymėjimo Nr.žymuoskersmuo, sienelės storis, mmpasukamų sandūrų kiekis,

vnt.

nepasuka-mų sandūrų kiekis,

vnt.

iš viso,

vnt.

 

Darbų vadovas__________

(parašas)

_________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

20 _______ m. ____________ _______ d.

 

V SKYRIUS

DUJOTIEKIO VIDAUS ERTMĖS IŠVALYMAS

 

  1. Dujotiekio vidaus ertmė išvalyta prapūtimui naudojant .

(įrašyti: sausą orą ar inertines dujas)

 

Darbų vadovas__________

(parašas)

_________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

20 _______ m. ____________ _______ d.

 

VI SKYRIUS

DUJOTIEKIO APSAUGA NUO KOROZIJOS

 

  1. Dujotiekis nudažytas pagal projekto reikalavimus.

 

Darbų vadovas__________

(parašas)

_________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

Techninis prižiūrėtojas__________

(parašas)

_________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

20 _______ m. ____________ _______ d.

 

VII SKYRIUS

PASTATO DUJOTIEKIO BANDYMAS

 

  1. Dujotiekio stiprumo bandymas:

Atkarpa

išbandyta _______slėgiu, bandymo trukmė ______ h, terpė

Atkarpa

išbandyta _______slėgiu, bandymo trukmė ______ h, terpė

Atkarpa

išbandyta _______slėgiu, bandymo trukmė ______ h, terpė

Bandymui naudoti matavimo prietaisai:

______________________ tikslumo klasė _____ Nr.

 

Suvirintos sandūros bei kitos jungtys apžiūrėtos ir patikrintos naudojant

________________, apžiūrint defektų ir nuotėkio nėra.

Slėgio sumažėjimo nenustatyta.

Dujotiekio stiprumo bandymas teigiamas.

_

 

  1. Dujotiekio su jame sumontuotais įtaisais, prietaisais sandarumo bandymas:

Atkarpa

išbandyta _______slėgiu, bandymo trukmė ______ h, terpė

Atkarpa

išbandyta _______slėgiu, bandymo trukmė ______ h, terpė

Atkarpa

išbandyta _______slėgiu, bandymo trukmė ______ h, terpė

Bandymui naudoti matavimo prietaisai:

____________________ tikslumo klasė _____ Nr. .

 

Slėgio sumažėjimo nenustatyta. Dujotiekio sandarumo bandymas teigiamas.

_

 

Darbų vadovas__________

(parašas)

__________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

Techninis prižiūrėtojas__________

(parašas)

__________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

20 _______ m. ____________ _______ d.

 

VIII SKYRIUS

DUJŲ SISTEMOS STATYBĄ (ĮRENGIMĄ) KONTROLIUOJANČIŲ ASMENŲ PASTABOS IR NURODYMAI

 

Eil. Nr.Pastabos ir nurodymaiPastabas ir nurodymus įrašiusio atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas, įrašo dataDarbų vadovo įrašai apie pastabų ir nurodymų vykdymą, parašas, data

 

IX SKYRIUS

PASTATO DUJŲ SISTEMOS ĮRENGIMO UŽBAIGIMO AKTAS

 

20    m.___________________ d.

_________________

(vietovė)

 

Statytojas (užsakovas)

(įmonės pavadinimas, pareigos / vardas, pavardė)

_

 

Darbų vadovas

(įmonės pavadinimas, pareigos / vardas, pavardė)

_

 

Techninis prižiūrėtojas

(įmonės pavadinimas, pareigos / vardas, pavardė)

_

 

_

 

atliko dujų sistemos

(dujų sistemos pavadinimas, adresas)

_

 

apžiūrą, patikrino jos statybos (įrengimo) techninius bei darbų atlikimo dokumentus ir nustatė:

 

  1. Statyba (įrengimas) vyko pagal projektą Nr. ___________, kurį parengė .

_

(projektavimo įmonės pavadinimas, adresas, projekto vadovo vardas, pavardė)

 

 

  1. Statybos (įrengimo) darbus

atliko .

(įmonės pavadinimas /vardas, pavardė, adresas)

  1. Statybos (įrengimo) darbai pradėti 20__________ m._________ d.
  2. Statybos (įrengimo) darbai užbaigti 20__________ m._________ d.
  3. Akto priedai:

6.1. Projektas, Nr. ________, ______________ lapų.

6.2. Suvirintojo (-ų) pažymėjimo (-ų) Nr. ________ nuorašai, lapų.

6.3. Virintinų siūlių neardomosios kontrolės išvadų Nr. _______ originalai,  lapų.

6.4. Uždarymo įtaisų techninių pasų Nr._________________________ nuorašai,  lapų.

6.5. Dujų slėgio reguliavimo įtaiso techninis pasas Nr. _____________ originalas,  lapų.

6.6. Apsauginio uždarymo vožtuvo techninis pasas Nr. ____________ ,  lapų.

6.7. Apsauginio išmetimo vožtuvo techninis pasas Nr. _____________ ,  lapų.

6.8. Dujų filtro techninis pasas Nr. _____________________________ ,  lapų.

6.9. Automatinio dujų išjungimo vožtuvo techninis pasas Nr. _______________ ,  lapų.

6.10. Dūmtraukių ir vėdinimo sistemos patikros aktas (Taisyklių 11 priedas),  lapų.

6.11. Dūmtraukio įdėklo, dūmtraukio–ortakio įrengimo aktas (Taisyklių 11 priedas), lapų.

6.12. Paslėptų darbų aktai ________,  lapų.

6.13. Dujų sistemą įrengusio asmens informacija apie draudiką ir draudimo liudijimo (poliso) galiojimo

laikotarpį (jeigu draudimas privalomas);  lapų.

6.14.  lapų.

6.15.  lapų.

 

Dujų sistemos įrengimas tenkina projekto ir teisės aktų nustatytus reikalavimus. Dujų sistema tinkama naudoti.

 

Statytojas (užsakovas)__________

(parašas)

___________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

Darbų vadovas__________

(parašas)

___________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

Techninis prižiūrėtojas__________

(parašas)

__________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

_________________________

(parašas)

__________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

_________________________

(parašas)

__________________

(pareigos, vardas ir pavardė)

 

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

11 priedas

 

(Pastato dujų sistemų sudėtinių dalių patikros ir bandymo aktų pavyzdžiai)

 

 

DŪMTRAUKIŲ IR VĖDINIMO SISTEMOS PATIKROS AKTAS

 

20    m.      d.

____________________

 

Mes, žemiau pasirašiusieji:

 

užsakovas

(užsakovo, vardas, pavardė)

 

ir patikrinimą atlikęs asmuo

(įmonės pavadinimas, vardas, pavardė, atestato pavadinimas, Nr., data, galiojimo terminas)

_

surašėme aktą, kad patikrinome dūmtraukius ir vėdinimo sistemą.

 

Dūmtraukiai ir vėdinimo sistema įrengti adresu

(gatvė, vietovė)

pastato Nr. ________________ , buto Nr. ______ ir nustatėme:

 

  1. Dūmtraukiai ir vėdinimo sistema įrengti pagal šią schemą:

 

(pateikti schemas)

 

 

 

 

 

  1. Kanalų charakteristika

 

Nr.Skerspjūvis

(cm x cm)

Pradžia

(pastato aukšte)

Kokie prietaisai prijungti,

vardinė galia

Pastabos
     
     
     
     
     
     
     
     

 

  1. Kanalai įrengti

(iš kokios medžiagos)

 

  1. Kanalai

(ar švarūs, sandarūs ir kt.)

 

  1. Kanalai

(ar gerai atskirti vienas nuo kito)

 

  1. Trauka tikrinimo dieną yra _____________________________________________ .

(Pa)

 

  1. Dūmtraukio viršūnės

(ar yra už vėjo slėgio zonos, ar vėjo slėgio zonoje)

 

  1. Dūmtraukio viršūnės ant pastato stogo

(ar yra tinkamos, ar netinkamos būklės)

 

  1. Kanalai tinkamai izoliuoti nuo iš žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų

pagamintų pastato konstrukcijų

(ar tinkamai izoliuoti)

 

  1. Kitos vėdinimo sistemos dalys

 

  1. Išvados

 

Užsakovas

(vardas, pavardė)

 

Patikrinimą atlikęs asmuo

(parašas, vardas, pavardė, pareigos)

 

 

DŪMTRAUKIO ĮDĖKLO, DŪMTRAUKIO–ORTAKIO ĮRENGIMO AKTAS

(paslėpti darbai)

 

20    m.       d.

____________________

 

Mes, žemiau pasirašiusieji:

Įrengimo darbus atlikęs asmuo

(įmonės pavadinimas, vardas, pavardė, pareigos)

_

(atestato pavadinimas, Nr., išdavimo data, galiojimo data)

ir užsakovas

(užsakovo vardas, pavardė)

 

užbaigus įdėklo į dūmtraukį / dūmtraukio–ortakio montavimo darbus adresu

_

surašėme šį aktą:

 

  1. Įdėklo medžiaga

 

  1. Įdėklo skersmuo

(mm)

 

  1. Dūmtraukio aukštis

(m)

 

  1. Dūmtakio nuolydis: į katilą*; nuo katilo*

(* kas reikalinga, pabraukti) (laipsniai)

 

  1. Katilo sujungimo su dūmtakiu būdas

(alkūnė, trišakis ar kitos priemonės)

 

Įrengimo darbus atlikęs asmuo

(parašas, vardas, pavardė, data)

 

Užsakovas

(parašas, vardas, pavardė, data)

 

Atžyma apie dujinio prietaiso prijungimą prie dūmtraukio / dūmtraukio–ortakio:

 

Dujinio prietaiso prijungimas atliktas

 

Sujungimo mazgas atitinka dujinio prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus.

 

Sujungimą atlikęs asmuo

(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė, parašas, data)

 

 

DUJINIŲ PRIETAISŲ PALEIDIMO–DERINIMO DARBŲ AKTAS

 

20    m.        d.

____________________

 

Mes, žemiau pasirašiusieji:

 

dujinių prietaisų derinimą atlikęs asmuo

_

(įmonės pavadinimas, pareigos, vardas, pavardė, tel. Nr.

_

(atestato pavadinimas, Nr., data, galiojimo terminas)

ir užsakovas

(vardas, pavardė)

 

surašėme šį aktą, atlikus dujinių prietaisų paleidimo–derinimo darbus.

 

Dujų sistema įrengta

(adresas)

Dujiniai prietaisai:

_______________________________________________________________________

_______________________________________________________________________

(pavadinimai, markės, gamykliniai numeriai)

 

suderinti, atitinka naudojamų dujų rūšį, slėgį ir parengti darbui.

 

Prietaisams suteikiama garantija pagal išduotą dujinio prietaiso garantinį pažymėjimą.

 

Su dujinio prietaiso naudojimo ir eksploatavimo instrukcija užsakovas supažindintas.

 

Dujinių prietaisų paleidimą–derinimą atlikęs asmuo

(parašas, vardas, pavardė)

 

Užsakovas ______________________________________________________________

(parašas, vardas, pavardė)

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

12 priedas

 

REIKALAVIMAI PASTATŲ DUJŲ SISTEMŲ PROJEKTAMS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Šiame priede nustatomi pastatų dujų sistemų įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo)projekto rengimo atvejai, reikalavimai projektui, projekto rengimo organizaciniai reikalavimai, asmenys, turintys teisę rengti projektus.
  2. Pastato dujų sistemų įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo)projektas rengiamas pastatuose įrengiant ar pertvarkant (rekonstruojant) dujų sistemas ir nėra rengiamas Taisyklių 12 punkte nurodytais atvejais ir kai dujų sistema pastate remontuojama.
  3. Šiame priede nurodytais reikalavimais turi būti vadovaujamasi tiek rengiant atskirą pastato dujų sistemos įrengimo projektą, tiek rengiant pastato dujų sistemos įrengimo projektą kaip sudėtinę statinio (pastato) projekto dalį.
  4. Pastato dujų sistemos įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo)projektą turi teisę rengti:

4.1. Gamtinių dujų įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys projektuotojai (tik pastato dujų sistemas, kuriuose didžiausiasis dujų darbinis slėgis ≤ 5 bar);

4.2. projektuotojai pagal Statybos įstatymą turintys teisę projektuoti inžinerines dujų sistemas.

  1. Projektuotojų kompetencija turi atitikti Taisyklių 101–102punktuose nustatytus reikalavimus.

 

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI PROJEKTUI

 

  1. Parengtą pastato dujų sistemos įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo)projektą (toliau – projektas) turi sudaryti šių dokumentų ir duomenų visuma:

6.1. antraštinis lapas, kuriame nurodoma:

6.1.1. projekto rengėjas (projektą rengusi įmonė, projektuotojas, kontaktai (buveinės adresas, telefono numeris, el. pašto adresas), projektuotojo kvalifikacijos atestato Nr. (kai projektuoja asmenys, pagal Statybos įstatymą turintys teisę projektuoti inžinerines dujų sistemas), mokymo įstaigos išduoto pažymėjimo Nr. (Taisyklių 102 punktas);

6.1.2. projekto užsakovas;

6.1.3. projekto pavadinimas (pastato dujų sistemos pavadinimas, adresas, projekto rūšis (įrengimo projektas, pertvarkymo (rekonstravimo) projektas);

6.1.4. projekto numeris;

6.2. projekto dokumentų sudėties žiniaraštis;

6.3. projekto aiškinamoji dalis, kurioje pateikiami bendrieji sprendinių duomenys, pagrindžiami ir paaiškinami parengti projektiniai sprendiniai. Projekto aiškinamojoje dalyje nurodoma:

6.3.1. projekto rengimo pagrindas (projektavimo techninė užduotis, prisijungimo sąlygos);

6.3.2. standartai, normatyviniai ir kiti dokumentai ir duomenys, kuriais vadovaujantis parengtas projektas;

6.3.3. pateikiami pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys projektinius sprendinius, informacija ir sprendinių duomenys (kurie gali būti nustatyti skaičiavimais, prisijungimo sąlygomis ir (ar) normatyviniais ir kitais dokumentais) apie:

6.3.3.1. vartotojus, dujų poreikius, numatomus suvartoti dujų kiekius, dujų rūšį ir jų parametrus;

6.3.3.2. dujotiekių prijungimo vietas;

6.3.3.3. dujotiekių charakteristikas ir techninius rodiklius;

6.3.3.4. maksimalų ir minimalų dujų slėgį prijungimo taške (bar);

6.3.3.5. maksimalią dujų transportavimo galią, kuria galės naudotis vartotojas (m3 / val. ir m3 / parą);

6.3.3.6. projektinius sprendinius, užtikrinančius sprogimo, gaisrinę ir darbo saugą, numatytas prevencijos priemones;

6.3.3.7. skaičiavimais pagrįstas ir sprendiniais nustatytas pastatų patalpų sprogimo ar gaisro pavojingumo kategorijas, zonų dydžius;

6.3.3.8. uždujinimo signalizaciją;

6.3.3.9. darbo saugos ir aplinkosaugines priemones;

6.3.4. projektinių sprendinių techniniai rodikliai ir sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai (skaičiavimai pateikiami, kai to reikalauja užsakovas, dujų įmonė, išdavusi prisijungimo sąlygas, ar asmenys, derinantys projektą);

6.3.5. patalpų, kuriuose bus įrengti dujiniai prietaisai ir (ar) įrenginiai, parametrai (tūris, plotas, aukštis ir kt.);

6.3.6. patalpų, kuriose įrengiamos pastatų dujų sistemos, vėdinimo, oro pritekėjimo, degimo produktų šalinimo sąlygos;

6.3.7. įrengiamų dujų prietaisų ir (ar) įrenginių tipas, bendra vardinė galia, kiekis, dujų slėgis prieš prietaisus ir (ar) įrenginius;

6.3.8. dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, dujų slėgio reguliavimo įtaisai, dujų apskaitos priemonės (jeigu numatoma jas įrengti pastato dujų sistemoje);

6.3.9. dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje ir priešgaisrinės saugos reikalavimai;

6.3.10. dujotiekių apsauginė danga;

6.3.11. reikalavimai pastato dujų sistemos įrengimo darbams (paruošiamiesiems ir įrengimo organizavimo, vamzdynų, prietaisų ir (ar) įrenginių, įtaisų montavimo, paslėptų darbų ir bandymo, antikorozinio padengimo ir kitiems darbams, jų kokybės kontrolei);

6.4. brėžiniai:

6.4.1. pastato (patalpų), aukštų planai su dujinių prietaisų ir (ar) įrenginių ir dujotiekių išdėstymu ir techniniais rodikliais, pjūviai (M1:50–M1:100);

6.4.2. dujotiekio aksonometrinė schema su grafiniais simboliais ir sutartiniais ženklais (Taisyklių 8 priedas);

6.4.3. pastato fasado brėžiniai (jeigu reikalinga);

6.4.4. dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo schema;

6.5. techninės specifikacijos, kuriose nurodomi reikalavimai pastato dujų sistemai įrengti reikalingiems gaminiams ir medžiagoms, vamzdžiams, įrenginiams, įtaisams, technologinei įrangai, apsauginių dangų medžiagoms, dūmtraukiams ir kt.;

6.6. sąnaudų (medžiagų, įtaisų, įrenginių ir darbų kiekių) žiniaraščiai (užsakovui pageidaujant);

6.7. projekto suderinimai, sutikimai, pritarimai;

6.8. priedai (prisijungimo sąlygos, projektuotojo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, dūmtraukių ir vėdinimo sistemų patikros aktai ir kt.).

 

III SKYRIUS

PROJEKTO DERINIMAS, KEITIMAS

 

  1. Parengtą projektą turi peržiūrėti, patikrinti ir jam pritarti:

7.1. prisijungimo sąlygas išdavęs skirstymo sistemos operatorius, kuris tikrina projekto sprendinių atitiktį išduotoms prisijungimo sąlygoms;

7.2. vartotojas (projekto užsakovas);

7.3. saugomos teritorijos direkcija – kai pastato dujų sistemos projektuojamos statinio (pastato) išorėje saugomoje teritorijoje;

7.4. pastato savininkai ar jų valdytojai, jei įrengiant pastato dujų sistemą reikės keisti, rekonstruoti pastatų statybines konstrukcijas ar pastato dujų sistema turės įtakos esminiams statinio reikalavimams;

7.5. statinių (pastatų) savininkai, jei per jiems priklausančius statinius bus tiesiamas projektuojamas dujotiekis;

7.6. Kultūros paveldo departamentas – kai pastato dujų sistemos yra projektuojamos į Kultūros vertybių registrą įrašytuose statiniuose arba šių statinių bei valstybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse esančiuose ar statomuose statiniuose;

7.7. savivaldybės paveldosaugos padalinys, kai pastato dujų sistemos yra projektuojamos savivaldybės saugomais paskelbtuose statiniuose arba savivaldybės saugomų kultūros paveldo objektų teritorijose ar kultūros paveldo vietovėse esančiuose ar statomuose statiniuose;

7.8. Valstybinė energetikos inspekcija, kai pertvarkoma daugiabučio namo ar jo dalies šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendroji inžinerinė sistema kaip energijos šaltinį pasirenkant naudoti (ar atsisakant naudoti) gamtines dujas.

  1. Projektas keičiamas, papildomas skirstymo sistemos operatoriaus išduotų prisijungimo sąlygų pagrindu, taip pat tais atvejais, kai projektas parengtas nekokybiškai (neatitinka teisės aktų nuostatų ir (ar) prisijungimo sąlygų).

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Projekto suderinimas su vartotoju (užsakovu) reiškia vartotojo (užsakovo) pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už projekto atitiktį Taisyklėse nustatytiems reikalavimams.
  2. Projektas laikomas užbaigtu gavus šio priedo IIIskyriuje nurodytus suderinimus, sutikimus ir kai jį pasirašo projektuotojas ir vartotojas (užsakovas).

 

________________

Papildyta priedu:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

 

Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių

13 priedas

 

PASTATŲ DUJŲ SISTEMŲ ĮRENGIMO ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. Šiame priede nustatyti organizaciniai reikalavimai taikomi atliekant pastatų dujų sistemų įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo) darbus.
  2. Atlikti pastatų dujų sistemų įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo) darbus turi teisę:

2.1. asmenys, pagal Gamtinių dujų įstatymą turintys teisę įrengti mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias pastatų dujų sistemas, išskyrus sistemas ypatinguosiuose statiniuose;

2.2. asmenys, pagal Statybos įstatymą turintys teisę būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimo darbus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Pastatų dujų sistemų įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo) rangovai bei fiziniai asmenys, įrengiantys mažo ir (ar) vidutinio slėgio kriterijus atitinkančias pastatų dujųsistemas, privalo turėti energetikos darbuotojus, atestuotus pagal Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus ir profesinės civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį Energetikos įstatymo nustatytas sąlygas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

II SKYRIUS

PASTATO DUJŲ SISTEMŲ ĮRENGIMO PROCESAS

 

  1. Pastato dujų sistemų įrengimas ar pertvarkymas (rekonstravimas) vykdomas pagal pastato dujų sistemų įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo) projektą (Taisyklių 12 priedas), įstatymų, Vyriausybės ir jų įgaliotų institucijų nutarimų, kitų institucijų, priimančių gamtinių dujų sektoriaus veiklą reglamentuojančias teisės normas, nutarimų, Taisyklių reikalavimus.
  2. Pradėti pastato dujų sistemų įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo) darbus leidžiama tik po to, kai vartotojas (įrengimo užsakovas) perdavė teisę šiuos darbus vykdyti turinčiam asmeniui (toliau – įrengimo rangovas) užbaigtą pastato dujų sistemos įrengimo ar pertvarkymo (rekonstravimo) projektą ir techninis prižiūrėtojas yra informuotas apie pastato dujų sistemos įrengimo pradžią.

 

III SKYRIUS

PASTATO DUJŲ SISTEMŲ ĮRENGIMO TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

 

  1. Pastato dujų sistemų įrengimo, pertvarkymo (rekonstravimo) darbų techninė priežiūra (toliau – techninė priežiūra) yra privaloma.
  2. Techninę priežiūrą atlieka vartotojo (įrengimo užsakovo) pasirinktas techninis prižiūrėtojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Būti techniniu prižiūrėtoju turi teisę asmenys, įgiję šią teisę Taisyklių 1 priedo 3, 5punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir Energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašonustatyta tvarka sertifikavimo įstaigų atestuoti gamtinių dujų skirstymo ir (ar) vartotojo sistemas įrengiantys inžinerinių kategorijų energetikos darbuotojai, turintys atitinkamą pažymėjimą, kuris patvirtina turimą kvalifikaciją.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Techninis prižiūrėtojas privalo:

9.1. tikrinti, kad pastato dujų sistemos įrengimas ar pertvarkymas (rekonstravimas) būtų atliekamas pagal projektą ir Taisyklių reikalavimus;

9.2. kontroliuoti, kad pastato dujų sistemos įrengimo darbus vykdo tam teisę turintys asmenys;

9.3. kontroliuoti įrengimo metu naudojamų gaminių, medžiagų, įtaisų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka projekto ir teisės aktų reikalavimų;

9.4. tikrinti atliktų įrengimo darbų kokybę ir mastą, informuoti vartotoją (įrengimo užsakovą) apie atliktus įrengimo darbus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų;

9.5. tikrinti ir priimti paslėptus pastato dujų sistemos įrengimo darbus ir paslėptas konstrukcijas, dalyvauti išbandant pastato dujų sistemą, pasirašyti atitinkamus aktus;

9.6. pastebėjus nukrypimus nuo pastato dujų sistemos įrengimo projekto, Taisyklių reikalavimų pažeidimus, Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techniniame pase (Taisyklių 10 priedas) įrašyti reikalavimą juos pašalinti ir kontroliuoti jų šalinimą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

9.7. kartu su įrengimo rangovu rengti dokumentus, reikalingus pastato dujų sistemos įrengimo užbaigimui ir dalyvauti pastato dujų sistemos įrengimo užbaigimo procedūrose.

  1. Techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninį pasą (Taisyklių 10priedas), kad įrengimo rangovas:

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

10.1. pateiktų įrengimo metu panaudotų gaminių, medžiagų, įtaisų ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus;

10.2. pateiktų suvirinimo darbus atlikusių asmenų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus;

10.3. pašalintų projekto ir Taisyklių reikalavimų pažeidimus;

10.4. ištaisytų įrengimo kokybės pažeidimus.

  1. Jeigu įrengimo rangovas nevykdo šio priedo 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti vartotojui (įrengimo užsakovui), o jeigu įrengimo darbai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai – Valstybinei energetikos inspekcijai.
  2. Techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus arba pasirašydamas dokumentus Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techniniame pase (Taisyklių 10priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą įrengimo rangovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų įrengimo darbų kiekių atitikimą faktiniams darbų kiekiams.
  2. Techninis prižiūrėtojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. Rangovas, techninis prižiūrėtojas atsako už šiame priede nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  2. Pastato dujų sistemų įrengimas ar pertvarkymas (rekonstravimas) laikomas atliktu (užbaigtu), kai yra faktiškai atlikti pastato dujų sistemos įrengimo, bandymo darbai, yra parengtas,pilnai užpildytas Pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techninis pasas (Taisyklių 10priedas) ir užsakovas, darbų vadovas bei techninis prižiūrėtojas, patikrinus atliktus įrengimo darbus, pasirašo pastato dujų sistemos statybos (įrengimo) techniniame pase pastato dujų sistemos įrengimo užbaigimo aktą, kuris patvirtina, kad pastato dujų sistema įrengta pagal parengtą projektą ir Taisyklių reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

  1. Pastato dujų sistemos įrengimo užbaigimo akto (Taisyklių 10 priedas) teigiamos išvados suteikia teisę užpildyti pastato dujų sistemą dujomis, kai pastato dujų sistemoje įrengtų dujinių prietaisų bendra vardinė galia yra ne didesnė kaip 100 kW.Pastato dujų sistemos įrengimo užbaigimo akto teigiamos išvadosir Valstybinės energetikos inspekcijos išduota dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma suteikia teisę užpildyti pastato dujų sistemą dujomis, kai pastato dujų sistemoje įrengtų dujinių prietaisų bendra vardinė galia yra didesnė kaip 100 kW.

Papildyta punktu:

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

 

___________

Papildyta priedu:

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-95, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 51-2564 (2013-05-17), i. k. 113203NISAK00001-95

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1-2 "Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-119, 2017-04-27, paskelbta TAR 2017-04-28, i. k. 2017-07119

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas

Nr. 1-365, 2018-12-27, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21767

Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 1-2 „Dėl Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo