Medienos drėgnumas, kaitrumas kaloringumas

 

Krosnių kuras.Krosnių kuras. Malkos pagal kaitrumą skirstomos į labai kaitrias – ąžuolines, skroblines, beržines, kaitrias – uosines, juodalksnines, pušines, vidutinio kaitrumo – eglines, mažai kaitrias – drebulines, gluosnines, liepines. Vertingesnis yra kamienas nei šakos. Papuvusi, plukdyta mediena yra mažai kaitri. Juo drėgnesnė mediena, juo mažiau kalorijų.

 Pradinis medienos drėgnumas (proc.) 1. Visžalis ąžuolas – 100
2. Ąžuolas – 99
3. Uosis – 92
4. Klevas – 91
5. Beržas – 89
6. Guoba – 84
7. Bukas – 80
8. Gluosnis – 71
9. Eglė – 70
10. Pušis – 67
11. Maumiedis – 66
12. Tuopa – 65
13. Liepa – 57
14. Juodoji tuopa – 50

• Džiovinimo laikas, mėn.                       Drėgnumas, proc. (malkos 50 cm  kaladėmis)

• Pradinis drėgnumas                                 70

• Po 3 mėn                                                   40
• Po 6 mėn                                                   28
• Po 12 mėn                                                 20
• Po 18 mėn                                                 14

Mediena                             Kaitrumo grupė                  kaloringumas

• uosis, ąžuolas,

• Beržas, klevas,                  Ι                     2000-2500 kcal

• skroblas, guoba

• Pušis, juodalksnis                   ΙΙ                        1800-2000 kcal

• Eglė, liepa,

• drebulė, gluosnis,               ΙΙΙ                   1500-1700 kcal

• alksnis, tuopa

Degimo procesas. Tai degios kuro dalies jungimasis su oru. Malkos užsidega esant 300 laispnių temperatūrai (pagal Celsijų), anglys – 600. Malkų degimo procesas vyksta, kai temperatūra yra 800 – 900 laipsnių, akmens anglių – 900 – 1200 laipsnių. Kai į pakurą patenka per daug oro, ji atšąla. Jei oro per mažai, degimas ne pilnas, dūmai juodi. Vandens garai išeina per dūmtraukį, o jei dūmtraukio sienelės šaltos (per platus dūmtraukis), vanduo sėda ant dūmtraukio sienelių, dūmtraukio plytos irsta, pagelsta net iš išorės. Apie 85 – 90 proc. kuro pirmiausia virsta dujomis ir tik 10 – 15 proc. sudega kietu pavidalu. Dujos – tai anglis ir vandenilis. Kai kurios akmens anglies rūšys ir malkos dega ilga ugnimi, todėl pakura turi būti aukšta. Kitaip dujos atšąla ir išeina per dūmtraukį nesudegusios. 1 kub. m. oro esant 0 laispsnio temperatūrai sveria 1,233 kg., 20 laipsnių temperatūrai – 1,205 kg., 100 laipsnių temeratūrai – 1,13 kg., 150 laipsnių temperatūrai – 1,086 kg. Todėl dūmai kyla, o dūmtraukis siurbia. Vienam kg malkų sudegti reikia 6 – 8 kub. m. oro. Malkas į pakurą reikia pakrauti iš karto. Virš malkų turi būti apie 300 mm oro tarpas. Baigiantis kūrentis, sumažėja reikiamo oro kiekis, todėl galima pridaryti dureles, sumažinti paduodamo oro kiekį į pakurą. Karštiesm dūmams reikia daugiau vietos, todėl pirmo ir paskutinio kanalų plotis gali skirtis 2 kartus. Degančią žvakę pastačius prie atvirų pakuros durelių, galima patikrinti dūmų trauką: jei žvakė užgęsta – per daug traukia, todėl reikia pridaryti užkaišą. Išeinančių dūmų temperatūra turi būti apie 100 laipsnių, kad nesikondensuotų vanduo. Juo drėgnesnės malkos, juo smulkiau reikia skaldyti. Pakurai nenaudoti žibalo, benzino. Švarus oras įšyla greičiau, todėl patalpą reikia vėdinti. Balta degimo spalva ir gaudesys pakuroje – per didelė trauka. Geltonai auksinės spalvos liepsna – trauka normali.

Krosnių naudojimo veikimo koeficientas (n. v. k.). Tai naudingai panaudoto šilumos kiekio santykis su visu sunaudotu šilumos kiekiu. Naudingai panaudota šiluma – tai šiluma, atiduota patalpai, o sunaudota šiluma – tai šiluma, gauta deginant kurą. Krosnis negali visos šilumos atiduoti patalpai, nes dalis šilumos kartu su dūmų dujomis išeina pro dūmtraukį, dalis lieka kure, subyrėjusiame į pelenę, ir dalis šilumos nuostolių atsiranda dėl nepilno kuro degimo. Šildymo krosnių n. v. k. būna apie 0,6 – 0.7, atvirų židinių – apie 0,2 – 0,3, židinių su kasetėmis – apie 0,8 – 0,89. Plonasienės krosnys įkaista greičiau. Uždarius užkaišą, mažiau išeina šilumos, todėl didesnis n. v. k.  

Medienos tankis            kg/dm2 Kėnis                                      0,39
Eglė                                        0,45
Ieva                                        0,46
Drebulė                                   0,51 Pušis                                       0,52
Liepa                                      0,53
Alksnis                                    0,55
Kaštonas                                 0,56
Klevas                                     0,6
Riešutmedis                             0,64
Beržas                                     0,65
Vyšnia                                     0,66
Maumedis                                0,66
Bukas                                      0,68
Ąžuolas                                   0,69
Uosis                                       0,75
Slyva                                        0,8

Medienos kaitrumas priklauso ir nuo jos tankio.Masyvesnė mediena yra kaitresnė

Kietmetriai ir erdmetriai. Dažniausiai malkų rinkoje naudojama sąvoka – erdmetris. Tai – sudėliotos medienos tūris. Tai, kaip malkos sudėliotos ir kokio pavidalo (sortimento) jos yra, yra labai svarbus kriterijus. Kietmetris yra gryna mediena, atmetus atliekas ir oro tarpus. Nustatyti, kiek grynos medienos yra jūsų erdmetryje, padeda koeficientai, tiesa, jie priklauso nuo sukrovimo. „Kuo ilgesnis sortimentas, tuo daugiau lieka oro tarpų, o jei jis trumpesnis, sukrauti galima tiksliau. Tai lemia daug aspektų, pvz. šakų genėjimas – kiekviena šakelė trukdo rąstui gražiai atsigulti. Taip pat, kalbant apie rąstelius, daug lemia ir jų kreivumas. Apskritai malkos yra žemiausios kokybės mediena, tai yra tokia mediena, kuri netinka kitai pramonei. Ji dažnai būna papuvusi, tai irgi gali sudaryti skirtumą. Skaldytų trumpų malkų koeficientas yra didesnis. Manau, kad perkant, svarbiausias kainos rodiklis turėtų būti kietmetris, nes erdmetris erdmetriui nelygus“,

Koeficientai, kaip minėta, daugiausiai priklauso nuo sortimento, taip pat maža dalimi ir nuo medienos rūšies (spygliuočiai ar lapuočiai). Tarkime 3 m ilgio malkinių spygliuočių rąstelių koeficientas yra apie 0,64-0,65, lapuočių apie 0,60-0,62. Kuo rąstai storesni, tuo didesni ir oro tarpai. Po 33 cm suskaldytų ir sudėliotų malkų koeficientas kur kas didesnis – 0,74 – 0,75.

tokie koeficientai tuo tikslesni, kuo tvarkingiau sudėtos malkos. Sumestų trinkelių ar skaldytų malkų koeficientai yra ženkliai mažesni lyginant su to paties sortimento, tačiau tvarkingai sudėtomis malkomis.

Malkų tinkamumas. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tiesiog užtektų atsirinkti kaitriausias malkas ir tai bus geriausias sprendimas, iš tiesų yra ne visai taip. „Aukščiausio kaitrumo grupės malkas rekomenduočiau šiuolaikiniams katilams, kurie deklaruoja aukštą naudingumo koeficientą. Tokios malkos turi būti visiškai išdžiūvusios, nes tik visiškai sausos malkos gali pasiekti deklaruojamą naudingumo koeficientą, ypač dujų generacijos principu dirbančiuose katiluose. Paprastesniems katilams, krosnelėms, kaimo krosnims labiau tinka mažesnio kaitrumo malkos. Krosnelėms su stiklais reikėtų vengti malkų, kurios išskiria daugiau dervų – spygliuočių, beržo,drėgnų malkų. Taip paprasčiausiai rečiau reikės valyti aprūkusį stiklą“

Tai, kad kaitriausios grupės ne visada tinka krosnims, nėra didelė problema.Tai gali būti nesunkiai išsprendžiama ruošiant malkas – galima maišyti pirmos kaitrumo grupės ir trečios kaitrumo grupės malkas, taip gaunate vidutinę reikšmę. Kitas variantas – tiesiog kūrenti žemesnių kaitrumo grupių, drebulės, eglės malkomis. Nors jų, žiūrint į tūrį, reikės daugiau, jei malkos sausos, tuomet viskas bus gerai. Kai kuriais atvejais netgi nereikia, kad malkos ilgai degtų, todėl perkant pasiskaičiuojama ir pasižiūrima, kas žmogui patinka“, – pasakoja pašnekovas.

Malkų drėgnumas. Rinkoje, priklausomai nuo poreikių, galima nusipirkti tiek džiovintas, tiek natūralaus pjovimo malkas. Vis dėlto, jeigu norėsite kūrenti efektyviai, pastarąsias reikės išdžiovinti. Tinkamas malkų drėgnumas siekia iki 20 %. „Natūralaus drėgnumo malkose drėgmės yra virš 40 %. Deginant šlapias malkas, sunkiau pakyla katilo degimo temperatūra, išskiria mažiau šilumos. Mano asmeninis patarimas, norintiems patiems džiovintis malkas – džiovinti dvi vasaras ir vieną žiemą. Sakykime, pavasarį nusiperkate malkas, susiskaldote ir sukraunate lauke. Tik labai svarbu jas uždengti taip, kad drėgmė nepakliūtų iš viršaus.

Patarimai perkant. Visus aukščiau minėtus kriterijus reikėtų įvertinti prieš kreipiantis į malkų pardavėjus. Taip pirkimas bus kur kas sklandesnis. Svarbiausia atkreipti dėmesį į kokybę, sukrovimą. Malkos gali būti parduodamos konteineriais (paletėmis), maišais, atvežamos tiesiog sunkvežimiais. Lengviausia nuspręsti ir patikrinti tūrį dar iki sukraunant malkas į rietuves yra perkant tvarkingai sukrautas malkas. Jeigu norite malkas susiskaldyti patys, naudingiau rinktis lengviau skylantį medį. Vienas saugiklių gali būti pardavėjo patirtis – klientus apgaudinėti linkę pardavėjai (tarkime, matomiausiose vietose kraunantys geras malkas, o apačioje prastas) rinkoje ilgai neišsilaiko.

Malkų laikymas. Laikant malkas, vienas svarbiausių kriterijų yra geras vėdinimas – tiek lauke, tiek malkinėje, antraip jos gali pradėti pelyti. „Malkinėms daug reikalavimų nėra – svarbu stogas, kad nepatektų vanduo ir kuo geresnė ventiliacija. Natūraliu būdu džiovinamos malkos gerai ventiliuojamoje malkinėje reikalingą sausumo lygį gali pasiekti net iki 24 mėnesių po džiūvimo pradžios, nors kai kurie nusipirkę malkas pavasarį, mėgina jomis kūrenti jau rudenį. Žinoma, perlaikius malkas keletą metų, jų kaitrumas mažėja, todėl namų ūkiams rekomenduotumėme malkų turėti dvejiems metams